JAV universiteto profesorius: JAV dėl skalūnų gavybos dujų kaina sumažėjo perpus
"JAV prezidentas Barakas Obama net savo metinėje kalboje pabrėžė, kokią naudą šaliai duoda skalūnų dujos. Namų ūkių išlaidos dujoms mano šalyje vien dėl skalūnų dujų išgavimo per 2-3 metus sumažėjo 50 procentų", - teigė T. Merfis.
Mokslininkas, vadovaujantis įvairioms tyrimų ir mokymų, susijusių su skalūnų dujomis, grupėms ir rengiantis skalūnų dujų švietimo programas, taip pat pažymėjo, kad Pensilvanijos apygardose, kuriose išgaunamos skalūnų dujos, surenkama 30 proc. daugiau mokesčių negu iki tol, kol skalūnų dujos nebūdavo išgaunamos.
Anot jo, skalūnų dujų išgavimo naudą pajunta ir vietos gyventojai - ten, kur jos išgaunamos, ima kurtis nauji verslai, atsiranda naujų darbo vietų, kadangi dujas išgaunančios įmonės darbininkus samdo vietoje, reikalingomis medžiagomis taip pat apsirūpina vietoje.
T. Merfis taip pat pažymėjo, kad skalūnų dujų šuliniai nekenkia žemės ūkiui ar kraštovaizdžiui - jie yra patikimai izoliuojami nuo aplinkos ir gali būti įkurdinti šalia gyvenamųjų vietų. Tai jis iliustravo nuotraukomis.
"Aš pats gyvenu sodyboje netoli skalūnų dujas išgaunančio šulinio. Jokios žalos nepajutau. Pensilvanijoje yra keli tūkstančiai šulinių, o pagrindinis daugumos gyventojų užsiėmimas - žemės ūkis. Tačiau puikiai sugyvename kartu", - sakė jis.
Anot T. Merfio, gyventojams nepatogumų gali sukelti tik pats šulinių gręžimo procesas, tačiau, anot jo, tai trunka tik kelis mėnesius, o po to šuliniai gyventojams problemų nebesudaro.
T. Merfis pripažino, kad skalūnų dujų išgavimo procese esama pavojų, ir, anot jo, labai svarbu yra tinkamai išgręžti šulinius: kad būtų parinkti tinkamo diametro vamzdžiai ir pan.
Todėl, pažymėjo jis, svarbu, kad gręžimo procesas būtų tinkamai kontroliuojamas. JAV, pasak jo, tam yra sukurta teisinė bazė, viską stebi kvalifikuoti inspektoriai, įmonės nuolat turi pateikti ataskaitas ir leisti stebėti darbus.
Vis dėlto, T. Merfio teigimu, tinkamai vykdant gavybą pavojaus aplinkai nekyla. Jis pažymėjo, kad atlikti tyrimai rodo, kad metanas į geriamo vandens šulinius Pensilvanijos valstijoje patekdavo dar iki pradedant skalūnų dujų gavybą, tačiau kiekiai gyventojams buvo nekenksmingi ir jie to net nepastebėdavo. Kadangi skalūnų dujos išgaunamos 2-3 km gylyje, o metanas kaupiasi ne taip giliai, ir į skalūnų gręžinius, juos tinkamai izoliavus, jis patekti negali.
Internete paplitę vaizdo įrašai, kuriuose vaizduojama, kaip neva dėl skalūnų dujų išgavimo šulinių vanduo užsidega, pasak T. Merfio, su šių dujų išgavimu nesusiję - tai gyventojų, netinkamai prižiūrinčių savo aplinką, kaltė, ir tokios problemos jiems kildavo dar iki skalūnų dujų gavybos.
Daug didesnis pavojus, mokslininko teigimu, yra tai, kad skalūnų dujos jau iškilusios į paviršinius sluoksnius gali nutekėti ir užteršti paviršiaus vandens telkinius. Tačiau, pastebėjo jis, apie šį pavojų visuomenė žino daug mažiau, nors jo tikimybė daug didesnė, negu kad giluminių vandens telkinių užteršimas.
Pasak jo, ir čia ypač svarbu, kad įmonės imtųsi apsaugos priemonių. Inspektorių pateikiami duomenys, sakė T. Merfis, parodė, kad apie 10 proc. inspektavimų metu nustatoma pažeidimų. Dauguma jų būna administracinio pobūdžio (pvz., netinkamas telkinių vietų ženklinimas) arba susiję su nereikšmingais ir greitai sutvarkomais dalykais, tačiau, pasak T. Merfio, tai parodo inspektavimo ir priežiūros svarbą.
Profesorius pabrėžė, kad skalūnų dujų gavybos technologija yra dar gana nauja, ir technologijos vis tobulėja, o ekologiškumas ir saugumas didėja.
Paklaustas apie Kornelio universitete atliktą tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad skalūnų dujos kelia didesnį pavojų, mokslininkas sakė, kad šis tyrimas yra paremtas JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kuriuos pati agentūra jau pripažino pasenusiais, ir kad vėlesni tyrimai parodė, kad šio tyrimo rezultatai nebuvo tikslūs.
Rašyti komentarą