Gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, 75 proc. Lietuvos gyventojų pritaria elektroniniam balsavimui. Tačiau dalis politikų nėra tikri, ar elektroninis balsavimas yra saugus ir ar gali užtikrinti rinkimų slaptumą, užkirsti kelią balsų pirkimui. Daugiausiai elektroninio balsavimo entuziastų yra tarp liberaliųjų partijų, bet elektroninis balsavimas greičiausiai sulauktų konservatorių ir socialdemokratų pasipriešinimo.
Politologų vertinimais, taip yra dėl to, kad šios partijos lyderiauja, o įvedus elektroninį balsavimą jos gautų mažiau balsų negu kitos partijos, nes jų elektoratas yra konservatyvesni vyresnio amžiaus žmonės, kurie internetu greičiausiai nesinaudotų. Tarp elektroninio balsavimo šalininkų ir priešininkų stoja informacinių technologijų specialistai, teigdami, kad elektroninis balsavimas yra saugus.
Kitą savaitę Seime turėtų būti vėl sugrįžtama prie šio klausimo, o Informacinės visuomenės plėtros komitetas prognozuoja, kad esant parlamentarų palaikymui, elektroninis balsavimas galėtų būti įteisintas jau rudens sesijos pradžioje. Elektroninio balsavimo perspektyvomis Lietuvoje su ELTA dalijosi informacinių technologijų bei telekomunikacijų klasterio "Unicenter" atstovas Tomas Jonušas.
- Kodėl turėtų būti sudaryta galimybė balsuoti internetu?
- Balsavimas internetu nepanaikina tradicinių rinkimų, jis suteikia papildomą galimybę įtraukti kuo didesnį skaičių žmonių į pilietinius procesus. Akivaizdu, kad lietuviai visiškai pasitiki informacinėmis technologijomis. Užtenka pasižiūrėti į skaičius: 65 proc. namų ūkių Lietuvoje naudojasi internetu, elektronine bankininkyste naudojasi 50 proc. suaugusių šalies gyventojų, per neseniai pasibaigusį gyventojų surašymą 800 tūkst. žmonių duomenis apie save pateikė internetu.
Apklausos parodė, kad trys ketvirtadaliai žmonių norėtų savo valią per rinkimus išreikšti internetu, tačiau galutinį žodį dėl elektroninio balsavimo įteisinimo turi tarti valdžia. Nesu politikas, todėl net nenoriu svarstyti, kokie politiniai motyvai trukdo įteisinti elektroninį balsavimą. Žiūrint iš informacinių technologijų pusės, jokių kliūčių elektroninio balsavimo įteisinimui Lietuvoje nėra. Elektroninis balsavimas yra saugus.
- Neseniai Seimo narys Mantas Adomėnas teigė, kad elektroninis balsavimas yra naujovė, kuri labai patinka diletantams, tačiau specialistai jam priešinasi. Jūs sutinkate su tokiu jo pareiškimu?
- Nepritariu pozicijai 75 proc. Lietuvos žmonių vadinti diletantais. Įdomu, kad apie elektroninio balsavimo grėsmes Lietuvoje kalba daugiausia politikai, o ne IT profesionalai. Galiu patikinti, kad balsavimas internetu nėra grėsmė. Specialistai yra sukūrę nemažai priemonių, leidžiančių užtikrinti balsavimo sistemos patikimumą ir balsavusiųjų konfidencialumą.
- Kokiu būdu galėtų būti užtikrintas elektroninio balsavimo sistemos patikimumas? Kas gali garantuoti, kad į sistemą nebus įsilaužta?
- Kas gali garantuoti, kad rytoj nekils karas ar neateis pasaulio pabaiga? Į elektroninio balsavimo klausimą turėtume žiūrėti kitaip. Priimdami bet kokį sprendimą, visuomet turime įvertinti galimos naudos ir galimos grėsmės santykį. Vertindamas elektroninį balsavimą kaip IT profesionalas, matau daugiau naudos nei grėsmių. Įvedus elektroninį balsavimą ilgalaikėje perspektyvoje sumažėtų rinkimų organizavimo kaštai, atsirastų pasirinkimo galimybė ir elementarus patogumo jausmas, būtų suteikta galimybė balsuoti didesniam skaičiui žmonių - į užsienį dirbti arba studijuoti išvažiavusiesiems, žmonėms su negalia.
Grėsmių nėra tiek daug, kiek jų prisigalvoja apie IT nenusimanantys žmonės. Kai kas bando suplakti į vieną programišių įsilaužimus į atskirus tinklalapius ar duomenų bazes ir galimus įsilaužimus į internetinio balsavimo sistemą, kuriai taikomi visiškai kiti saugumo reikalavimai. Saugumui užtikrinti naudojamos skaitmeninio parašo - šifravimo technologijos, kurios naudojamos net itin slaptiems susirašinėjimams ir yra visiškai saugios. Į aukšto saugumo lygio balsavimo sistemą, kokią galima sukurti šiais laikais, yra beveik neįmanoma įsilaužti. Estai nuo 2005-ųjų jau penkis kartus balsavo internetu, tačiau ten jokių įsilaužimo atvejų nebuvo.
- Kur yra garantijų, kad elektroninio balsavimo sistemą administruojantys žmonės nesuseks, už ką asmuo balsavo?
- Šios problemos sprendimas buvo surastas jau prieš 15 metų. Elektroninio balsavimo sistemos veikia pagal dviejų vokų technologiją - vokas voke: ant pirmo yra mano ID, aišku, kas balsavo, o antrame, niekaip nepažymėtame voke, yra "balsavimo lapelis", kuris "atverčiamas" tik pasibaigus balsavimui. Sistema ir su ja dirbantys specialistai gali fiksuoti, kad Vardenis Pavardenis balsavo, tačiau negali pamatyti, už ką.
- Ar ne be pagrindo nuogąstaujama, kad įvedus balsavimą internetu nebūtų užtikrintas rinkimų slaptumas, padaugėtų balsų pirkimo atvejų?
- Net neabejoju, kad balsų pirkimo atvejų Lietuvoje sumažėtų. Nereikia išradinėti dviračio - Estijos patirtis rodo, kaip galima išspręsti šią problemą. Estijoje per rinkimus balsavimas internetu vyksta 7 dienas ir pasibaigia likus 4 dienoms iki rinkimų datos. Per tą laiką kiekvienas balsavimo teisę turintis žmogus savo apsisprendimą dėl atiduoto balso gali keisti neribotą skaičių kartų. Įskaitomas tik paskutinis balsas. Jeigu žmogus vis dėlto ir po to nori pakeisti savo sprendimą, rinkimų dieną jis gali ateiti į savo balsavimo apylinkę ir balsuoti dar kartą - bus įskaitomas tik jo paskutinis balsas.
Vadinasi, balsų "pirkėjams" neapsimokės "medžioti" balsų. Kam iš manęs pirkti balsą, jeigu aš galėsiu jį pakeisti ir balsuoti už kitą partiją nors ir 100 kartų? Todėl, šiuo atveju, internetinis balsavimas suteikia žymiai daugiau galimybių kovoti su balsų pirkimu nei tradicinis.
- Kiek Lietuvai kainuotų elektroninio balsavimo įdiegimas?
- Elektroninio balsavimo įdiegimo ir administravimo suma būtų skaičiuojama milijonais, tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jis atsipirktų, kadangi nereikėtų samdytis tūkstančių stebėtojų ir komisijų darbuotojų ir taip toliau. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai yra skaičiavę, kad elektroninis balsavimas yra 20-25 kartus pigesnis negu tradicinis.
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Virginija Vervečkaitė.
Rašyti komentarą