Išskirtinis interviu su europarlamentaru Rolandu Paksu: Demokratija Lietuvoje laidojama

Specialiųjų tyrimų tarnyba vakar ryte apklausė partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderį europarlamentarą Rolandą Paksą. Pasiteiravę apie jo pažintis su trimis žinomais Lietuvoje žmonėmis ir gavę teigiamus atsakymus, STT pareigūnai suteikė neliečiamumo saugomam politikui specialaus liudytojo statusą ikiteisminiame tyrime dėl galimos prekybos poveikiu. Interviu „Vakaro žinioms“ R.Paksas šią situaciją įvardijo daugiau nei aiškiai: demokratija Lietuvoje palaidota.

- Buvote priblokštas netikėto STT agentų vizito ir jų suteikto statuso, kuris reiškia tik vieną žingsnį iki įtariamojo?

- Iš valstybės esu gavęs įvairių dovanų, tarp jų ir Vytauto Didžiojo ordiną. Bet bylų arba procesinių tyrimų buvo gerokai daugiau, pradedant apkaltos procesu, baigiant dabartine dovana - specialiojo liudytojo statusu. Nesakyčiau, kad tai pribloškia, bet apima sveikas žemaitiškas apmaudas - iki ko mes nusiritome... Pas valdančiojoje koalicijoje esančios partijos vadovą, vieną iš Politinės tarybos partnerių, buvusį premjerą ir prezidentą, europarlamentarą 9 val. ryto ateina 4 STT pareigūnai. Užuot, kaip būdavo anksčiau, civilizuotai pakvietę, jeigu turi kažkokių klausimų.

- Ar galite konkrečiau pasakyti, kas domino STT pareigūnus?

- Taip. Klausė, ar pažįstu dienraščio „Lietuvos rytas“ akcininką ir vadovą Gedvydą Vainauską. Taip, žinoma, pažįstu labai seniai, dar kaip sportininką, o kitados net gyvenome viename name. Tada klausia - kada paskutinį kartą susitikote - manot, lengva atsiminti? Gal susidūrėm krepšinio varžybose, o gal prasilenkėme mugėje? Būsiu melagis, jei pasakysiu, kokio mėnesio kurią dieną buvom susitikę, - neatsimenu.

Dar klausė, ar pažįstu „Norfos“ parduotuvių tinklo generalinį direktorių. Taip, ir su juo buvom susitikę, man atrodo, kad tik vieną kartą, bet aš susitinku ir su energetikais, ir su prekybininkais, ir su aplinkosaugininkais, praėjusią savaitę buvo atvykę medikai. Ir žmonės prašosi į susitikimus, ir pats tai inicijuoju, kad neatitrūkčiau nuo valstybės reikalų, kad matyčiau Lietuvą ne pro tamsintą stiklą. Aš neslepiu tų susitikimų - kalbamės su žmonėmis apie jų problemas ir ieškome sprendimų, kad valstybei būtų geriau.

Paskui vėl klausimas - ar pažįstu Algirdą Genevičių, aplinkos viceministrą. Kaip galiu jo nepažinoti - juk mūsų partija jį delegavo. Atsakiau teigiamai, ir viskas - baigėsi apklausa. O dar nespėjęs išeiti iš tyrėjų kabineto radau 27 praleistus skambučius, daugiausia iš žiniasklaidos, kuri jau sprogo nuo mano apklausos detalių. Man pareigūnai neįvardijo, bet visi jau rašė apie kažkokius santykius su „Norfa“ ir Prienų parduotuvę. Aš ne mažas vaikas, ne pirštu maitinamas, puikiai suprantu, kam to reikia.

- Ir kam to reikia?

- Reikia prieš partijos tarybos posėdį, prieš kongresą, prieš būsimus Seimo rinkimus partijos vadovui užlipinti specialiojo liudytojo statusą. Išeidamas aš STT pareigūnų klausiau, ar galiu su kolegomis, žurnalistais kalbėti taip, kaip man atrodo, - jie sakė, kad esu visiškai laisvas. Todėl ir sakau, ką manau: čia tęsinys istorijos, kuri prasidėjo su drambliu (akcija „Pirk dramblį“, kurią globojo R.Paksas, pakliuvo į teisėsaugos akiratį ir pernai kovą buvo pradėtas tyrimas - red. past.), paskui partijai buvo pateikti įtarimai, o dabar - naujas apsilankymas. Kritiškai vertindamas galvoju, kad tuose tyrimuose kažko pritrūko, neišėjo „pritempti“ manęs prie kažkurio „statuso“. Juk čia esmė ne pačioje byloje - svarbiausia, kad Rolandas Paksas gautų specialiojo liudytojo statusą.

- STT skelbė, esą neturi teisės apklausti jūsų kaip įtariamojo, nes yra neliečiamybė. Bet akivaizdu, kad buvo kriminalinės žvalgybos veiksmai?

- Ir aš išeidamas iš kabineto STT klausiau, nuo kurios vietos mane jau galite (sekti - red. past.), nes ne visuomet būnu 9 val. partijos būstinėje, kartais važiuoju į susitikimus, dalykinius pusryčius ir pan. O pirmadienį, ko gera, buvau sekamas nuo pat savo namų, jei vos įėjęs į kabinetą jau sulaukiau svečių, o paskui ir jų „apdovanojimo“...

Iki skausmo aišku, kad politikai žais ta korta, kad ji bus valkiojama, vienaip ar kitaip traktuojama, juodinant ir partiją. Bet man ne dėl politikų šiuo atveju apmaudu. Šiandien man baisu dėl valstybės, nes jau peržengtos visos ribos. Šiandien aišku, kad prie kiekvieno gali ateiti ir paklausti, ar tu pažįsti tą ir tą, o jeigu pažįsti - jau esi blogas. Ir net nepasako, ką tu padarei.

- Kaip manote, kodėl prekyba poveikiu tapo dažniausiai politikams inkriminuojamu veiksmu?

- Lengva sukelti skandalą, o paskui „pritempinėti“. Pavyzdžiui, aš šeštadieniais važiuoju į turgų apsipirkti, ir dažnai žmonės išsako savo bėdas, klausia, gal gali padėti. Tu žiūri į akis tam žmogui, kuris šąla nuo ryto iki vakaro turguje, ir supranti, kad jo problema jam labai svarbi ir būtų gerai jam pagelbėti. Bet jeigu tu pasakysi, kad tavo prašymu kažkas ims dėl turgaus prekybos kažkokius pasiūlymus teikti, tu gali būti apkaltintas prekyba poveikiu. Tokia šiandien realybė.

- Kyla logiškas klausimas - ar tebesame teisinė valstybė?

- Jau senokai nebe, o dabar iki galo tuo įsitikinau. Tiesiai galiu pasakyti - teisėsauga yra tapusi politinių užsakymų sudedamąja dalimi. Ir šiuo, ir kitais atvejais STT tuos užsakymus įgyvendina.

Eidamas prezidento pareigas puikiai mačiau pagal visas išklotines, kaip organizuojamas pasiklausymas: nubraižoma piramidė iš kelių sluoksnių, pirmas, antras, trečias, penktas sluoksnis žmonių, o piramidės viršūnėje - tas, iki kurio reikia prieiti. Pradedama nuo piramidės apačios: galbūt yra ten žmonių, kurie padarę administracinių pažeidimų, ir teismas lengviau duos sankciją jų pasiklausyti. O tada jau kyla piramide į viršų ir prirėplioja iki tikrojo taikinio.

Manęs kaip prezidento klausėsi neteisėtai. Bet kai tuometis generalinis prokuroras ir kiti teisininkai sakė, kad turi būti sunaikinta ta medžiaga, buvo spjauta ir į įstatymą, ir jo saugotojams tiesiai į veidą.

Mano byla Strasbūro teisme buvo ilgiausiai nagrinėjama, o dabar yra ilgiausiai neįgyvendinamas Strasbūro teismo sprendimas. Išeitų taip, kad aš iš 20 buvimo politikoje metų 12 metų turiu kautis, kad būtų atkurtos mano pilietinės teisės. Manau, kad kiekvienas dabar esantis politikoje turi pagalvoti apie save, apie savo šeimą, aplinką ir padaryti išvadas, kad bet kurį pirmadienį 9 val. ryto nepasibelstų į jų duris.

Aš įsivaizduoju, kad klausomasi visų, kurie bent truputį yra aukščiau žolės, o paskui kuriuos pokalbius šifruoti ir dėti ant stalo, pasirenkama selektyviai, pagal reikalą. Šiuo atveju niekam nereikalinga tokia partija kaip „Tvarka ir teisingumas“, nors ji ir iš valdančiosios sistemos, ji kaip rakštis, nes gina nacionalinius, tautinius interesus. Mes norime, kad mūsų kultūra, papročiai, kalba ir gyvensena liktų mums, sakome, kad ir dėl euro nereikėjo skubėti, ir dėl žemės pardavimo bandėme užkirsti kelią. Esame tokia partija, kurios nereikia, nes Briuseliui reikia tik satelitų.

Manau, šiandienos situacija bus tarsi lakmuso popierėlis: mano supratimu, politiškai ji yra stipriai „persūdyta“, ir jeigu į tai nereaguos, „numygs“, paliks ikiteisminio tyrimo dalykams nei Seimo nariai, nei premjeras, nei Vyriausybės atstovai, rytoj jų laukia tas pats. Mano galva, čia peržengtos bet kokios ribos, ir 25 metus turėję demokratiją, mes ją laidojame. Gal nemokame laisvi gyventi.

- Gal ketinate imtis priemonių, skųsti STT veiksmus, ar jau mirė viltis, kad šalyje išliko bent demokratijos likučių?

- Aš į tuos puolimus žiūriu ramiai. Darydamas visus savo veiksmus, puikiai suvokiu, kad jie visuomet sukels atoveiksmį. Ką konkrečiai daryti - sprendimai bus gerai apgalvojus. Prisipažįstu, šiandien džiaugiuosi tik dėl to, kad mano amžinatilsį tėvai viso šito nesulaukė. Jie yra iš tremtinių, Nepriklausomybės atkūrimo periodu aukoję savo pinigus, auksą ir viską, ką turėjo, kad būtų įtvirtinta Lietuvos valstybė, meldėsi už Lietuvą, už jos gynėjus ir už mano šeimą.

Gal žiauru, bet tikrai džiaugiuosi, kad mano tėvai nesulaukė šito ryto - jie būtų neištvėrę... Jau prieš 12 metų Pandoros skrynia buvo atidaryta, kai perversmo būdu, prisidengiant teise, norėta patraukti žmonių išrinktą prezidentą. Sakiau, kad nebus jokio apsivalymo - nei moralinio, nei materialinio. Taip ir buvo. Šiandien jau tik trūksta, kad valstybėje pradėtų šaudyti, nes dėl politinių interesų jau viską galima paaukoti - ir demokratiją, ir teisinę valstybę.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“