Išskirtinis interviu: Juras Požela rengiasi į sveikatos ministrus

- Savo tinklalapyje rašote, kad esate baigęs komunikacijos ir informacijos mokslus Vilniaus universitete. Jūsų negąsdina perspektyva tapti nelabai ką bendro turinčios srities - sveikatos apsaugos - ministru? - „Vakaro žinios“ teiravosi Juro POŽELOS.

- Esu politikas, todėl man ministro pirmininko ir partijos pasitikėjimas yra svarbus. Seime dirbu Sveikatos reikalų komitete, tad iš principo žinau, kokie pagrindiniai darbai likus šiam neilgam laikotarpiui iki naujų rinkimų turi būti nuveikti, ir esu pasiruošęs juos padaryti.

- Galvojate tik apie tą laikotarpį iki naujų rinkimų?

- Manau, kad politikai, taip pat ir aš, turi galvoti „ilgomis distancijomis“. Esu tikras, kad ir šis trumpasis laikotarpis yra didelis iššūkis - nepadaryti klaidų ir dirbti atsakingai, kad žmonės pamatytų realius rezultatus, kad jie toliau pasitikėtų socialdemokratais ir jiems ateityje liktų Sveikatos apsaugos ministerija.

- Jei būsite paskirtas į ministro postą, neteks blaškytis mąstant, nuo ko pradėti?

- Ne, blaškymosi nebūtų. Yra keli prioritetai, kuriuos reikėtų įgyvendinti, be to, ministerijoje yra pradėta daugybė darbų, kuriuos tiesiog reikia ramiai pabaigti, be jokių revoliucijų.

Sakoma, kad sveikata - jautri sritis, kad jai reikia reformų, pokyčių, o niekas jų nepadaro ir t.t. Niekas to nesiima tikriausiai todėl, kad mes neturime aiškaus politinio sutarimo, kokia ta sveikatos apsauga turi būti, kaip turi būti finansuojama, kiek ir kokių paslaugų turi būti teikiama. Mes turime gerus šalies nacionalinio saugumo, užsienio politikos pavyzdžius, kai yra partiniai susitarimai dėl pagrindinių prioritetų. Aš manau, šis pusmetis yra labai geras laikas pasiekti, kad pagrindinės parlamentinės frakcijos priimtų dokumentą, kuris būtų pagrindas jų ateities politikai sveikatos srityje, ir kad kiekvienas ateinantis ministras nedarytų naujos revoliucijos, o eitų numatytu keliu ir darytų tuos sprendimus, kurie reikalingi pacientui.

Ministerijoje dirba labai kompetentinga komanda, turime fantastišką medikų bendruomenę, labai aukšto lygio slaugytojų bendruomenę - tiesiog reikia suvienyti visų jėgas. Tačiau yra per daug emocijų sveikatos srityje, per daug įtampų, per mažai dialogo, bendravimo, o viso to pasekmė - problemos, apie kurias dabar kone kasdien kalbama.

- Kas, jūsų manymu, labiau tinka vadovauti sveikatos apsaugos sistemai - medikas ar politikas?

- Mano nuomone, Vyriausybės nariai turi būti politikai. Ministerijos vadovas turi priimti politinius sprendimus vykdydamas Seimo patvirtintą Vyriausybės programą, šiuo atveju - ir sveikatos sistemoje. Ministerijos uždavinys - įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus tikslus. O ministro darbas - atsižvelgiant į specialistų nuomonę ir išsakytus argumentus priimti reikiamus sprendimus.

Stasys GENDVILIS, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas:

Mes vertiname teigiamai - jaunas vyras, energingas, atviras. Manau, ir sveikatos reikalai jam nevisiškai svetimi. Seimo Sveikatos reikalų komitete, kiek mums žinoma, jis reiškė savo nuomonę ir ta jo nuomonė buvo pagrįsta argumentais.

Kas turi vadovauti sveikatos sistemai - medikas ar ne, - pasaulyje yra visokių pavyzdžių. Mūsų šalyje, bent jau kol kas, daugiau pranašumų galbūt turėtų medikas, nes jis galėtų daugiau nuveikti. Tačiau juk niekas netrukdo ministrui, būnant ne mediku, turėti gerų viceministrų ar pavaduotojų medikų ir sistemą tvarkyti taip, kaip reikia - kad būtų gerai ir, svarbiausia, pacientams, ir patiems medikams.

Nerimą kelia tik ta dažna sveikatos apsaugos ministrų kaita - kad ir kokie tie ministrai būtų, nuo dažnos jų kaitos labiausiai nukenčia visi.

Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos valdybos narys:

Kandidatą vertinti kol kas sudėtinga, bet kai kurių pozityvų yra. Nors atstovauju „pažengusių senjorų gildijai“, į jaunimą žiūriu su viltimi. Jaunas žmogus galbūt neturi seno mąstymo šleifo, galbūt iš tiesų mėgins rasti sutarimą tarp visų Seimo partijų ir frakcijų dėl sveikatos strategijos. Ministro postą jau užėmė geodezininkas, du teisininkai ir dar daug visokių „specialistų“, bet vilties vis dar nesame praradę.

Manau, svarbiausia, kad sveikatos sistemai vadovautų sąžiningas žmogus. Ne kažkokių interesų valdomas, o turintis stuburą, supratimą, ko reikia žmonėms, pacientams, sugebantis identifikuoti, kur yra problemos, ir reikalaujantis parengti sprendimus, kad tos problemos būtų išspręstos. Dar labai svarbu, kad žmogus turėtų savo valią - ne tik politinę, nes politine valia labai dažnai pridengiami sandoriai: įtakos ar rinkos dalijimasis, galių perskirstymas ar koncentravimas, o mažiausiai dėmesio skiriama pacientų poreikiams. Politikas turi atstovauti ne partijai, o rinkėjų interesams.

Bent jau pacientų organizacijų atžvilgiu J.Požela nevienareikšmiškai akcentavo, kad jis bendradarbiaus. Tad tikėtina, jog galbūt pagaliau ministerijoje atsiras patarėjas, kuris jam patarinės nevyriausybinių organizacijų klausimais, o jis tai išgirs, nes iki šiol ministrai mūsų klausydavosi, bet mažai girdėdavo.

Agnė ŠIRINSKIENĖ, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Bioteisės katedros docentė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė:

Sveikatos reikalų komitete J.Požela, kiek teko matyti, domėjosi Dirbtinio apvaisinimo įstatymo rengimu ir labai stūmė Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą. Kad daugiau kuriuo nors sveikatos klausimu būtų reiškęsis, nepastebėjau.

Kandidatas pristatomas kaip labai nuosaikus ir santūrus žmogus, tačiau tuo aš drįsčiau abejoti, nes įgūdžių dalyvauti kultūringose diskusijose jis neturi. Iš esmės jis yra visiškai nepajėgus konstruktyviai diskutuoti. Neseniai teko kartu dalyvauti vienoje laidoje: neturėdamas argumentų jis tegalėjo oponentui rėkti, kad šis demonstruoja nekompetenciją. Vėliau paaiškėjo, kad Seimo narys pats savo rengto projekto turinio nežino.

Jei žmogus nesugeba diskutuoti ir išgirsti kito nuomonės, kad ir kaip ji nepatiktų, manau, tai yra problema. Ministro darbas juk nėra tik įstatymų projektų rengimas ir pasirašymas. Tenka dar ir nemažai bendrauti, diskutuoti, o tai reikalauja elementarios kultūros. Dėl šio žmogaus užgaulaus elgesio Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose man teko kreiptis net į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

J.Požela, manyčiau, gana naujas žmogus medicinos srityje. Ar kelerių metų darbas Sveikatos reikalų komitete padaro tos srities žinovu - abejoju. Jei žmogus teigia, kad paskirtas bandys kurti sveikatos sistemos strategiją, kai jau yra parengta ir įgyvendinama Sveikatos sistemos programa, tai daug sako apie jo kompetenciją.

Gediminas AKELAITIS, Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas:

Apsaugok Aukščiausiasis, mūs mylimą šalį nuo šitokių ministrų ir nuo šitokių kandidatų. Nuo 1996 m., kai prasidėjo sveikatos apsaugos sistemos griovimas, kai atsirado ne gydymas, o paslaugos, nebuvo nė vieno ministro, kuris suprastų, kas yra sveikatos apsaugos sistema. Visi vadovavosi Laisvosios rinkos instituto teorijomis, kad viskas perkama ir viskas parduodama.

Kai tokius ministrus skiria, kurie apie sistemos funkcionavimą neturi žalio supratimo, tai kaip galime tikėtis, kad jis supras, kur yra bėdos ir kodėl turime tokią situaciją. Taip, patarėjų ministrai turi, tačiau dažniausiai tai politiniai partneriai, pasodinti ant laisvų taburečių.

Tas žmogus, kuris ateina vadovauti, turėtų suprasti, kokia tai sistema. Bet kuris politikas to nepadarys. Manau, dabar mąstoma paprastai: sodinkime bet ką, svarbu, kad būtų savas, o iki rinkimų kaip nors ištempsime. O šis kandidatas biografijoje turės įrašytą ne tik faktą, kad „po geru kaifu į lėktuvą bombikę nešėsi“, bet ir tai, kad buvo sveikatos apsaugos ministru.

Naujo ministro užduotis, manau, bus toliau stumti tą ketvirtą gydymo įstaigų restruktūrizacijos etapą, uždarinėti gydymo įstaigas rajonuose, taip, kaip mokyklos buvo uždarinėjamos. Tai tikrai yra blogai, gaila ir medikų bendruomenės, ir ypač pacientų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“