Iš signatarų gyvenimo. Nuo Balsėnų ir Stemplių...

Minėtų signatarų gimtinė tuo metu priklausė Rusijos imperijai: tiek Balsėnai, tiek Stempliai - Švėkšnos valsčiui (Tauragės apskritis).

Balsėnai-Palanga

Žemaitijos kaimo Balsėnų pavadinimas kilęs nuo Balsės upelio (pro kaimą teka Šlūžmė ir jos intakas Balsė). Jurgis Šaulys čia gimė 1879 m. balandžio 3 d. valstiečių šeimoje. Tėvas - Teodoras Šiaulys. Motina - Domicelė Šiaulienė-Pozingiova (t. y. Pozingytė), - ji mirė, kai berniukui buvo šešeri metai.

Sulaukęs aštuonerių, Jurgis buvo išsiųstas į Kaltinėnų parapijos daraktorių mokyklą, esančią nuo namų už 50 km. Tokias įstaigas slapta išlaikydavo patys valstiečiai, norėję, kad vaikai siektų mokslo. Daraktoriais dirbdavo vietos šviesuoliai.

Pasirengęs Kaltinėnuose, J. Šaulys išvyko mokytis į Palangos progimnaziją, kuri tuo metu (nuo 1819 iki 1915 m.) priklausė Kuršo gubernijai ir buvo garsus kurortas, į kurį atvykdavo gydytis pasiturintys žmonės iš Rusijos imperijos ir Vakarų Europos.

Palangoje būsimas signataras gyveno ir mokėsi beveik aštuonerius metus: nuo 1888 iki 1896 m.

Istoriko Vytauto Plečkaičio* duomenimis, pramoninė Kuršo gubernija buvo viena raštingiausių Rusijos imperijos gubernijų.XIX a. pabaigoje joje gyveno apie 674 tūkst. žmonių, iš jų daugiausia latvių ir vokiečių, taip pat apie 18 tūkst. lietuvių.

SIGNATARAI. Sėdinčiųjų eilėje antras iš kairės - Jurgis Šaulys, trečias iš dešinės - Kazimieras Šaulys. (Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvas)

Palanga buvo patogus taškas "nelegalams", kertantiems sieną tarp dviejų imperijų - Rusijos ir Vokietijos. Gimnazistas J. Šaulys įsitraukė į lietuviškų knygų kontrabandos platinimą: moksleiviams dalijo "Vienybę lietuvninkų" (leistą JAV) bei "Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą" (leistą Tilžėje).

Iš J. Šaulio atsiminimų: "Kai pabaigę Palangos progimnaziją mudu su pusbroliu (matyt, turimas galvoje Kazimieras Steponas Šaulys. - V. Plečkaičio pastaba) išsiskyrėva, tai aš vis rašinėjau laiškus rusiškai, kol jis mane pagaliau sugėdino, kam aš vis dar rusiškai rašąs? Jei nenorįs rašyti lenkiškai, tai juk galįs jam rašyti ir lietuviškai. Tai, galima sakyti, buvo pataikyta man lyg kūju į kaktą. Iš karto iškilo klausimas: iš tikrųjų, kam gi aš vis ta rusų kalba naudojuosi?"

Baigęs Palangos progimnaziją, J. Šaulys įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Iš jos buvo pašalintas už lietuviškų knygų platinimą.

Tilžė

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi beveik 200 Jurgio Šaulio laiškų Mortai Zauniūtei, kuriuos tyrinėjo dr. Roma Bončkutė**.

M. Zauniūtė rūpinosi Rytų Prūsijoje leidžiamais varpininkų leidiniais. Pirmieji trys J. Šaulio laiškai Mortai rašyti 1901 m. pradžioje (jaunas lietuvių kalbos mokytojas prašė atsiųsti iš Tilžės į Vilnių mokyti reikalingų knygų), kiti 180 - kaip "Varpo", "Ūkininko", "Naujienų" redaktoriaus bendradarbio ir bičiulio.

BERLYNO operos primadona, italų kilmės sopranas Mafalda Salvatini. Su ja J. Šaulys susipažino dirbdamas Vokietijoje. Ištekėjusi ji nutraukė karjerą ir visą likusį laiką buvo šalia vyro. Wikipedia

1902 m. pasirodė trumpos J. Šaulio žinutės "Varpe" apie lietuvių kalbos būklę Lietuvoje, Švėkšnos parapijos gyvenimą, atlaidus. 1903 m. vasarą jis atvyko į Prūsijos Lietuvą ir kurį laiką gyveno Tilžėje, o nuo rugpjūčio apsigyveno Stumbragiriuose (apie 10 kilometrų nuo Pagėgių) ir mėnesį iš ten vadovavo leidinių redagavimui.

Dr. R. Bončkutės pasakojimu, J. Šaulys "Varpo" 1903 m. Nr. 9-10 paskelbė straipsnį apie vokiečius ir lietuvininkus, o pastarųjų nesutarimą su žemaičiais aiškino kaip tyčinę agitatorių propagandą, nes "kvailieji žemaičiai pradeda kilti iš tautiško miego", ir reikia stebėti, kad nuo knygų lotyniškomis raidėmis kartais neužsikrėstų "lietuvystės idėja"...

Laiškuose M. Zauniūtei J. Šaulys rašo apie dažną bendravimą su V. Storosta-Vydūnu, per kurį įstojo ir į Lietuvių literatūros draugiją (Litauische literarische Gesellschaft).

Po metų J. Šaulio laiškuose atsirado lietuvininkų ir vokiečių žodžių, pvz.: "Aš iš širdies Tamstai linkėčiau, kad Tamsta būtum "starker" [stipresnė] ir kad kiekvienam "Dummheitininkui" [kvailiojančiam] galėtum kaip reikiant paukštelti per gudriąją, "geltonąją" jo nosį". Planavo apsigyventi Tilžėje: "Kad teip galima būtų Prūsuose atvirai gyventi, būčiau labai laimingas. Ir nežinau, kodėl teip T[ilžė] kaskart man brangesnė darosi, nors žinau, kad ir ten ne visa tėra gera ir daug ko trūksta."

Nuo 1904 m. vidurio vis dažniau kritikuoja Didžiąją Lietuvą: "Kaskartą pradeda jie man rodyties kaži-kokiais pelėsiais, atsilikusiais, atgyvenusiais jau, tik vos šiai pusei gal betinkančiais žmonėmis. <...> Buvau dar žadėjęs bendradarbiauti V-pe, bet kaip paimu tą dabartinį V-pą į rankas, tai tiesiok - ne tik rašyti jam noro nebelieka, bet ir skaityti jo kantrybės nebetenka. Dėlei turinio dar kantrybės gal ir ištektų, bet... redakcija! Kalba... gramatika!.."

MORTA Zauniūtė (1875-1945 m.) administravo Rytų Prūsijoje leidžiamus varpininkų leidinius. Nuo 1930 m. gyveno pas seserį Augustę Klaipėdoje. 1945 m. iš Klaipėdos traukėsi į Vokietiją. Kur, kada ir kaip mirė, tiksliai nežinoma. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma beveik 200 laiškų, jai parašytų J. Šaulio.  Wikipedia

"Pr. Lietuvos gyvenimą aš nenustosiu sekęs toliau. Ilgainiui žadu parengti tam tikrą apie Pr. Lietuvą knygą, bet tam tikslui dar reikia patyrinėti ir palaukti, o ypačiai dar arčiau pačiam pažinti pačius Pr. lietuvius, jų kraštą ir tt, neskaitant jau pagarsintųjų veikalų. Jei pasiseks, pradėsiu jau šią vasarą trankyties daugiau po Prūsų Lietuvą."

Šveicarija. Mafalda Salvatini

1903 m. J. Šaulys išvyko studijuoti finansų ir ekonomikos į Berno universitetą (Šveicarija). 1912 m. apgynė daktaro disertaciją, grįžo į Vilnių, liko ten ir Pirmojo pasaulinio karo metais. 1918 m. buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ministru Vokietijoje, vėliau - Šveicarijoje, Italijoje.

1924 m. pasitraukė iš diplomatinės tarnybos, grįžo į gimtąjį Klaipėdos kraštą ir čia rūpinosi lietuviškų periodinių spaudinių leidyba: redagavo "Klaipėdos žinias", "Lietuvos keleivį", "Memeler Zeitung".

1927-1946 m. dirbo diplomatinį darbą Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje.

J. Šaulys buvo vedęs du kartus: lenkę Kazimierą Celinską ir italę operos dainininkę Mafaldą Salvatini (1886-1971). Su antrąja žmona kartu nugyveno 15 metų - nuo 1933 iki mirties 1948 m.

Karo ir pokario metu Jurgio ir Mafaldos namai Lugane (Šveicarija) buvo tapę savotiška Lietuvos ambasada, kur rinkdavosi pasitarimams diplomatai.

J. Šaulys mirė ir palaidotas Lugano Kastanjolos kapinėse. Mirties dieną jį buvo aplankęs Kazimieras Šaulys, kitas Nepriklausomybės Akto signataras.

* Šaltiniai: Vytautas Plečkaitis, "Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys. Demokratas, valstybininkas, diplomatas"; ** Roma Bončkutė, Jurgio Šaulio laiškai (1901-1907) Mortai Zauniūtei. RES HUMANITARIAE XIX, 2016.

Stemplės-Palanga-Kaunas...

Kazimieras Šaulys gimė 1872 m. Stemplių kaime, valstiečių šeimoje. Baigė Švėkšnos pradinę mokyklą, Palangos progimnaziją ir Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, Kaune buvo įšventintas kunigu, paskirtas vikaru Panevėžyje, vėliau Panevėžio realinės gimnazijos, mergaičių vidurinės mokyklos kapelionu. Nuo 1906 m. dėstė Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune bažnytinę teisę, moralinę teologiją, visuomenės mokslą ir sociologiją. 1911-1918 m. ėjo Žemaičių vyskupo sekretoriaus pareigas. 1927 m. jam suteiktas popiežiaus rūmų prelato titulas.

Nuo 1922 m. iki 1944 m. profesoriavo Lietuvos universitete (vėliau - Vytauto Didžiojo universitetas), seminarijoje. 1944 m. išvyko į Vokietiją, vėliau į Šveicariją.

Mirė 1964 m. Lugane, palaidotas Romos Campo Verano kapinėse.

Daugiau apie K. Šaulio gyvenimą - Algimanto Katiliaus knygoje "Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys".

PALANGOS progimnazija 1898 m. Įkurta 1886 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva vietoje valstybinės pradinės miesto mokyklos, kurioje buvo dėstoma vokiečių kalba. Palangos progimnazijoje buvo mokoma tik rusų kalba (nemokantys rusiškai vykdavo į Liepojos gimnaziją, kur buvo dėstoma vokiečių kalba). Net keturi šios mokyklos auklėtiniai - Antanas Smetona, Steponas Kairys, Jurgis Šaulys ir Kazimieras Šaulys - tapo Vasario 16-osios Akto signatarais. (Nuotraukos autorė Paulina Mongirdaitė. H. Grinevičiaus kolekcija.)

CITATOS

* J. Šaulys pasitraukė iš redaktorių ne dėl nesutarimų su varpininkų leidinių administratore M. Zauniūte, kaip iki šiol buvo manyta, o pajutęs, kad asmeniniai įsitikinimai, besiformuojantys patyrus tarpkultūrinę įtaką, nebesutampa su LDP programa bei aktyviausių partijos lyderių požiūriu į Lietuvos ateitį. J. Šaulys, gyvendamas Prūsijos Lietuvoje, Berne, bendraudamas su skirtingų tautų išprususiais asmenimis, ugdėsi idėjiškai bei estetiškai modernesnį, platesnį požiūrį į revoliucinį ir kultūrinį lietuvių judėjimą, ir laiškuose ši dinamika akivaizdi.

* J. Šaulys, kaip rodo laiškai, turėjo nemažai socialinių vaidmenų, aktyviai konstravo ir prisiėmė tarpininko tapatybę, varpininkų bendruomenės viduje bei tarp Rytų Prūsijos lietuvininkų ir Didžiosios Lietuvos inteligentų, tarp Europoje pasklidusių ir Amerikos lietuvių kultūrininkų, visuomenininkų, tarp lenkų ir kitų užsieniečių kultūrininkų ir lietuvių.

Dr. R. Bončkutė. Iš "Jurgio Šaulio laiškų (1901-1907) Mortai Zauniūtei"