Irena Degutienė: Nepadėtų, net jei širdį išsiimčiau

- Ar „Snoro“ byla labai sujaukė jūsų šeimos ramybę, santykius su sūnumi?

- Mūsų šeimos santykių tokiais dalykais sujaukti tikrai yra neįmanoma. Duok Dieve visoms mamoms turėti tokius vaikus, kokius aš turiu.

Bet kai tave apipila purvu, įrodyti, kad esi tikrai nekaltas - labai sunku. Pagalvojau, kad šioje situacijoje, jeigu būtume išties prisidirbę, sėdėtume dabar šeimoje visi susitraukę, bet nors nejaustume skriaudos, kad esame kaltinami. Man nuoširdžiai gaila savo sūnaus ir jo šeimos.

Tokios negarbingos kovos, smogiant į paširdžius man, kuriai šeima tikrai yra šventas reikalas, dar nemačiau.

- Jums mestas sunkus kaltinimas: tik dėl I.Degutienės einamų pareigų jos sūnaus įmonė turėjo išskirtinių teisių susitvarkyti savo finansus uždarytame „Snoro“ banke.

- Aš nieko negaliu pasakyti apie UAB „Novotersa“ ir jos bankines operacijas. Mano sūnus Gediminas yra tik vienas iš šios bendrovės akcininkų, turintis 50 proc. akcijų. Net nežinojau, kad sūnaus verslo partneris ir senas bičiulis (Aivaras Šimkūnas - red. past.), pasirodo, yra ir Socialdemokratų partijos narys!

To, kad mano sūnaus partneris yra socialdemokratas, nemato niekas, nes tai matyti nėra kažkam naudinga. Bet visi žino, kad neva kažką nelegalaus padarė konservatorės sūnus.

Po pirmojo tokio Socialdemokratų partijos vadovo Algirdo Butkevičiaus išėjimo į viešumą aš tiesiog negalėjau nei tylėti, nei nieko neatsakyti. Todėl kreipiausi į Generalinę prokuratūrą.

Negaliu suprasti, kodėl gerbiamas A.Butkevičius, dirbantis Seimo Finansų ir biudžeto komitete, buvęs finansų ministru, gavęs tokius popierius, nunešė ne į Generalinę prokuratūrą, o įšoko su jais į televiziją? Be to, nesuprantama, kaip tokie dokumentai galėjo būti paimti iš banko jau pradėjus ikiteisminį tyrimą.

- Nesitiki, kad apie „Snoro“ krachą sužinojote tik kaip eilinė pilietė. Kartu su visais. Juk tokie veiksmai (bankų veiklos sustabdymas) nepriimami be valstybės vadovų žinios.

- Taip, kaip ir visi kiti Lietuvos žmonės - perskaičiusi užuominas laikraštyje lapkričio 15-ąją.

Galiu tai pakartoti ir prisiekti pridėjusi ranką prie širdies. Tik negaliu tos širdies išsiimti ir padėti ant stalo, kad Lietuva tikrai patikėtų.

Nemanau, kad tauta dabar jau patikėtų ir tuomet, jeigu keliais pereičiau Gedimino prospektą. Nežinau, iki kokio lygio dar turiu apsinuoginti ir išaiškinti, kad esu ne dramblys.

- Kodėl „Snoro“ likvidavimo operacija prasidėjo be Valstybės gynimo tarybos, kurios narė esate, žinios, juk banko uždarymas yra tiesiogiai susijęs su šalies nacionaliniu saugumu?

- Iš tikrųjų šiuo klausimu nebuvo susirinkusi Valstybės gynimo taryba. Aš asmeniškai neturėjau jokios išankstinės informacijos apie „Snoro“ procedūras, nieko negaliu komentuoti už kitus valstybės pareigūnus, kurie jeigu ir ką žinojo, tai su manimi ta informacija tikrai nesidalijo.

- Uždarius „Snorą“, žmonės artimųjų, kolegų darbe klausinėjo, kas turėjo jame santaupų, o ką jūs žinojote apie savo šeimos finansines sąsajas su šiuo banku?

- Tik tiek, kad ten sąskaitas turi sūnaus įmonė. Beje, Gediminas Degutis jaunesnysis niekada net nėra klausęs manęs patarimo, kuriame banke geriau laikyti indėlius, sąskaitas. Jis tuos reikalus spręsdavo tik su verslo partneriu.

Mano sūnaus įmonės kredito grąžinimo „Snorui“ sutartis turėjo baigtis šių metų sausio 10 dieną. Todėl jeigu jau kuriamos sąmokslo teorijos, kad aš viską žinojau iš anksto apie banko griūtį, manau, galėjau ir pasirūpinti, kad tas kreditas būtų seniausiai padengtas?

Daugiau niekas iš mūsų giminių neturėjo jokių reikalų su „Snoru“, jo antrinėmis įmonėmis, lizingais.

- Ar prasidėjus „Snoro“ likvidavimui sūnus prašė jūsų patarimo, kaip jam elgtis?

- Pirmiausia, aš nesu bankininkė, o sūnaus manymu, apie bankininkystę net mažiau išmanau nei jis. Galiu patarti nebent sveikatos, bet ne finansų klausimais.

- Ar jums pačiai jau aišku, kas atsitiko su „Novotersos“ finansais „Snore“, kokie buvo vykdomi pinigų pervedimai, užskaitos?

- Iš sūnaus sužinojau, kad „Snore“ buvo „Novotersos“ einamoji sąskaita, kurioje iki banko nacionalizavimo ir dabar tebėra ta pati pinigų suma - 343 tūkst. litų. Todėl netiesa yra tos paskleistos spekuliacijos, kad sūnus iš šios sąskaitos padengė savo įmonės kreditą.

„Novotersa“ „Snore“ turėjo ir antrą sąskaitą - paskolinę, kuri iš esmės buvo paties banko sąskaita, nes sūnaus įmonė sudarė kreditavimo sutartį statyti butus.

Kai butą nupirkdavo X pirkėjas, jis pervesdavo pinigus būtent į šią sąskaitą. Tuomet „Novotersa“ apie tai gaudavo pranešimą ir prašydavo banko išregistruoti iš hipotekos įstaigos turto įkeitimą - buto savininku tapdavo pirkėjas.

Dabar žinau tik tai, kad po „Snoro“ nacionalizavimo iš „Novotersos“ einamosios sąskaitos nebuvo jokių pavedimų.

Todėl man ir yra skaudžiausia dėl to purvo ant šeimos. Aš tikrai nebuvau specialiai informuota, kad galėčiau, pavyzdžiui, sūnų perspėti, kad jis bėgtų iš „Snoro“.

Niekada nesikišau į sūnaus verslą, nes pati sau esu užsibrėžusi: jo verslo reikalai - ne mano daržas, ne mano pupos. Mes visi šeimoje labai gražiai sutariame, tačiau sūnui esu pasakiusi, kad nuo jaunystės jis pats yra atsakingas už savo veiksmus.

- Turėti giminių valdžioje, žmonėms atrodo, gerai, bet būnant valdžioje turėti giminių - blogai.

- Tikrai, dabar jau galiu pasakyti, kad eidama Seimo pirmininkės pareigas ar net būdama tiesiog parlamentare, neturiu teisės būti ištekėjusi, turėti vaikų, brolių, seserų, namų, jokio kito turto. Tik tokiu atveju būčiau visiškai atsakinga už save.

Bet, pasirodo, savo nelaimei turiu vyrą, suaugusius vaikus, o jie - savo šeimas. Dar turiu seserį, o ji - vyrą, jie - dukrą. Dar turiu ir garbaus amžiaus mamą, kuri galbūt irgi sumanys kur nors padėti indėlį!

Nepaisant viso to, aš esu laimingas žmogus, kad turiu šeimą, vaikus, anūkus. Jokie politiniai skersvėjai manęs neišmuš, o valstybės postai yra toks laikinas, nereikšmingas dalykas žmogaus gyvenime.

Man dabar svarbu tik tai, kad būtų išaiškinta tiesa. Tačiau matau, kad yra kažkokia paslaptinga ranka, kuri viską reguliuoja, kad ir Generalinė prokuratūra kai ko netirtų. Tuomet atsiranda labai plati erdvė politikams apsižodžiauti, purvo dozėmis pasimėtyti.

- Kodėl to purvo neišvengėte - juk galėjote jau pirmą „Snoro“ likvidavimo dieną viešai pranešti, kad Seimo pirmininkės sūnus G.Degutis turi finansinių sąsajų su šiuo banku?

- Pripažįstu, kad turėjau viešai pareikšti apie sūnaus įmonės ryšį su „Snoru“. Tikrai, padariau nemažą klaidą.

- Ar iš tiesų jūsų sūnus jums priekaištavo ir net keikė politiką?

- Apgailestauju, kad kai kurie žurnalistai nesuprato mano humoro, ar galbūt aš tai sakiau per rimtu veidu.

Diskutuojant šeimoje Gediminas tik juokais pasakė: „Na, mama, tu ir duodi - nei pati kažką žinai, nei mane perspėjai apie tą „Snorą“. Man aplinkiniai tik priekaištauja: kaip mama nieko nežinojo - juk galėjau pabėgti iš to banko! Gedai, nemeluok, tu tik apsimeti, kad nieko nežinojai“.

Man skaudu, kad mūsų žmonių mąstysena dar tokia sovietinė - jei mama dirba Seimo pirmininke, vadinasi, ji automatiškai, iš anksto bus perspėta apie visas šalies bėdas ir pasistengs išvengti jų poveikio sau, artimiesiems.

Informacija 

Penktadienį Seimo pirmininkė pakvietė savo kolegas iš valdančiosios daugumos sausio 30 dienos neeiliniame posėdyje balsuoti už Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl „Snoro“ sudarymą.