Interviu: apie ką Algirdas Butkevičius kalbėjo su Rusijos premjeru

Išties ši konferencija tebuvo Baltijos jūros aplinkosaugos klausimams skirtas propagandinis rusų renginys. Vakar „lyg tyčia“ vienu metu kai kuriuose Norvegijos, Suomijos, Lenkijos, Danijos, Latvijos, Islandijos ir Lietuvos dienraščiuose pasirodė ir Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo užsakomasis straipsnis apie ekologijos svarbą Baltijos jūroje. Šiame tekste rusų Vyriausybės vadovas, be kita ko, džiaugiasi tarp Rusijos ir Vokietijos Baltijos dugnu nutiestu dujotiekiu „Nord Stream“.

Pokalbiai apie gamtą

Lietuvos premjeras A. Butkevičius, pasodintas garbingoje kėdėje pačioje forumo scenoje, šalia iš tribūnos kalbėjusio D. Medvedevo, taip pat prabilo apie gamtos apsaugą. Susirinkusiai auditorijai jis kalbėjo, kad šiandien yra būtina spręsti Baltijos jūroje paskandinto cheminio ginklo tyrimų klausimą, daugiau dėmesio skirti biologinės įvairovės išsaugojimui ir užterštumo mažinimui.

„Būtina taikyti ekosistemomis pagrįstą požiūrį į jūrų aplinkos apsaugos valdymą, užkirsti kelią Baltijos jūros taršai, siekti biologinės įvairovės išsaugojimo, užtikrinti, kad laivyba ir kita ekonominė veikla būtų vykdoma nepažeidžiant aplinkosaugos įstatymų, neteršiant Baltijos jūros“, - sakė premjeras A. Butkevičius.

Atgaivins darbo grupes

Vakar po pietų vis tik įvyko ir svarbiausieji šios kelionės pokalbiai - A. Butkevičius susitiko su Rusijos koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininku Aleksejumi Mileriu, o netrukus ir D. Medvedevu.

„Pokalbio su D. Medvedevu pradžioje pasikeitėme nuomonėmis, kad sparčiai auga mūsų eksportas į Rusiją, didėja turistų srautas. Taip pat kalbėjomės ir apie tarpvyriausybinių darbo grupių veiklos atnaujinimą, nes dar nuo 2011 metų nėra įvykęs nė vienas posėdis, - vakar „Respublikai“ sakė A. Butkevičius. - Bet mano susitikimo svarbiausias tikslas buvo energetiniai klausimai. Beje, pradėdamas kalbėti apie energetiką premjeras D. Medvedevas pats tiesiai pasakė, kad jau susitaikė su „pačiu griežčiausiu Lietuvos pasirinktu keliu - ES III energetikos paketo įgyvendinimu. Rusijos premjeras pareiškė, kad nors jam ir gaila, jis pripažįsta tokį Lietuvos apsisprendimą. Abu sutarėme, kad šiais klausimais toliau dirbs dviejų valstybių ekspertų darbo grupės“.

A. Butkevičius pasakojo, kad su D. Medvedevu nebuvo paliestas atominės elektrinės Kaliningrado srityje statybų klausimas.

„Rusijos premjeras man paliko neblogą, inteligentiško politiko įspūdį, kuris, manau, nuoširdžiai džiaugiasi gerėjančiais abiejų valstybių ekonominiais santykiais, mainais meno, kultūros srityje“, - teigė A. Butkevičius.

Susitikęs su „Gazprom“ vadovu A. Mileriu A. Butkevičius akcentavo Lietuvos tikslą - gauti pigesnių rusiškų dujų, bet jokio atsakymo iš pašnekovo neišgirdo, esą kainas taip pat derins darbo grupės. Tačiau A. Mileris su nerimu klausė, ar Lietuva išties ketina apriboti „Gazprom“ dujų tiekimą į Kaliningrado sritį.

Negalime savęs žeminti

Su kokiais tikslais Lietuvos vadovai apskritai turėtų vykti į Rusiją ir kokius mūsų interesus reikėtų ginti susitikus su Kremliaus vadovais? To vakar „Respublika“ klausė buvusio parlamentaro, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, 1991-1992 metų valstybinės derybų su Rusija delegacijos vadovo Česlovo Stankevičiaus.

„Kalbantis šiandien Lietuvos interesas yra irgi labai aiškus - pagaliau likviduoti mūsų priklausomybę nuo postsovietinių energetinių sistemų, - teigė Č. Stankevičius. - Bet tarp Lietuvos ir Rusijos šiandien aiškiai matome esant geopolitinių interesų susikirtimą, kuris pasireiškia atominės elektrinės statyba Karaliaučiaus srityje, mėginimu paveikti integracinius Lietuvos sprendimus elektros, dujų sektoriuose“.

Politiko nuomone, Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykiai šiandien galėtų būti puikūs, jeigu kaimynų valstybė nesiimtų „torpeduoti mūsų eurointegracinių energetikos projektų“. Č. Stankevičius kalbėjo apie ES III energetikos paketą, kuris numato dujų perdavimo, tiekimo ir skirstymo veiklų atskyrimą.

Ši pertvarka itin nepatinka rusų dujų milžinui „Gazprom“, valdančiam 37,1 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų. Įgyvendinus ES reikalavimus magistraliniai dujotiekiai būtų atskirti nuo šios įmonės ir atitektų naujai bendrovei. Lietuva Stokholmo arbitražui taip pat yra pateikusi ir 5 mlrd. litų ieškinį „Gazprom“.

„Su Rusija mes pirmiausia turime kalbėtis pagarbiai ir kaip lygiaverčiai partneriai, o ne lyg vaikas su tėvu, - sakė Č. Stankevičius. - Rusai visada supranta aiškius ir konkrečius norus, todėl juos turime ir pateikti. Tačiau nemanau, kad abipusiai mūsų valstybių santykiai yra kokie nors prasti - prekyba tarp dviejų šalių vyksta, verslas sukasi, transportas važiuoja, tad reikia aiškiai išspręsti tik energetikos klausimus“.