Integracija: turėsime išmokti arabiškai

Pasak D.Vaišnienės, būtina pabėgėlius, kurių per dvejus metus mes turėsime priimti mažiausiai 1105, išmokyti lietuvių kalbos pagrindų, nes, nemokant kalbos, bus sunku juos ir įdarbinti. Jos teigimu, iš pradžių nelegalai tris mėnesius būtų integruojami Ruklos pabėgėlių centre, kur būtų mokomi ir lietuvių kalbos. Tačiau, anot D.Vaišnienės, mūsų kalbos pagrindų įmanoma išmokti mažiausiai per 190 valandų kursą, o tokį kursą išdėstyti vos per tris mėnesius nėra realu. Todėl esą būtina plėsti valstybinės kalbos mokymo tinklą, kaip yra Skandinavijoje, kur kiekviena savivaldybė sudaro galimybę mokytis. Pas mus kol kas specialus centras yra tik Visagine, taip pat lietuvių kalbos suaugę pabėgėliai galėtų mokytis universitetuose. O kitose savivaldybėse, kaip teigė D. Vaišnienė, galbūt būtų galima įsteigti atskirus etatus žmonėms, kurie galėtų mokyti nelegalus, taip pat tuo užsiima žmonės iš „Lietuvos Carito“. Be to, ji būtų linkusi, kad ir mokyklos užsikrautų papildomą naštą.

„Turi būti pasirengusi ir mokyklų bendruomenė. Ne tik lietuvių kalbos mokytojai turi mokyti lietuvių kalbos, bet visų dalykų mokytojai, matydami klasėje vaikus, kurie prasčiau moka lietuvių kalbą, turėtų skirti daugiau dėmesio ir laiko mokydami ne tik dalyko, bet ir lietuvių kalbos“, - įsitikinusi D.Vaišnienė.

Anot jos, tai nereiškia, kad visi mokytojai privalėtų mokėti kalbėti pabėgėlių kalbomis. Esą galbūt užtektų pirmaisiais metais jiems skirti padėjėjus.

„Nors jei bus gausesni pabėgėlių srautai, ne tiek daug mes turime žmonių, kurie galėtų versti į arabų kalbą“, - tvirtino D.Vaišnienė.

Baisiausia, kad D.Vaišnienė norėtų, jog nevalstybinės kalbos būtų naudojamos ir valstybės institucijose bei kitose viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose, nors pagal Konstituciją Lietuvoje įteisinta tik viena valstybinė kalba.

„Mes labai rekomenduojame savivaldybėms labiau laikytis daugiakalbystės principo, siūlome, kad paslaugos į Lietuvą atvykstantiems žmonėms ir informacija būtų teikiama pritaikant ir kalbos technologijas, automatinio vertimo sistemas. Kiek žinau, tokius įrankius svarsto ir ketina įdiegti Vilniaus miesto savivaldybė: kad informacija galėtų būti teikiama ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis. Automatinio vertimo įrankiai dabar yra lietuvių-anglų ir lietuvių-prancūzų kalbomis. Planuojama kurti ir kitoms kalbų poroms. Svarstoma apie lenkų, rusų, vokiečių“, - šiurpino D.Vaišnienė.

Pasak jos, būtų gerai, jei užsieniečiai į valstybės institucijas galėtų kreiptis savo gimtosiomis kalbomis.

„Žinoma, atsakymas gali būti ir ne tomis kalbomis, nes valstybės tarnautojai nebūtinai gali mokėti visas tas kalbas“, - teigė D.Vaišnienė. Tiesa, pasak jos, bet kokiu atveju reikia užtikrinti, kad visose valstybės ar savivaldybių institucijose žmogus privalo būti suprastas ir gauti paslaugas valstybine kalba.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“