Į teisingumo ministro pareigas teikia advokato Giedriaus Danėliaus kandidatūrą

„Turime sprendimą - bus teikiamas G. Danėlius, buvęs Generalinės prokuratūros Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas“, – BNS pirmadienį sakė S. Skvernelis. Jis pirmadienio rytą susitinka su prezidente Dalia Grybauskaite.

Prezidenūra pirmadienį BNS patvirtino, kad per pirmadienio susitikimą buvo gautas premjero teikimas.

„Savo apsisprendimą šalies vadovė pateiks apsvarsčiusi visas aplinkybes“, - nurodoma prezidentės Spaudos tarnybos komentare.

Teisingumo ministro kandidatūros paieškos užtruko ilgiau nei mėnesį – po to, kai iš šių pareigų po kritikos pasitraukė Milda Vainiutė.

S. Skvernelio teigimu, šalies vadovei teikiama G. Danėliaus kandidatūra yra bendras valdančiųjų partijų pasirinkimas.

„Čia yra bendras suderintas kandidatas, o esminis pasirinkimas dėl to, kad reikia labai stipraus teisininko, gerai išmanančio baudžiamąją teisę, turinčio patirties ir prokuratūroje, ir kitoje barikadų pusėje – advokatūroje. Galiausia - jauno, doro, veržlaus žmogaus. Manau, kad Giedrius atitinka šituos kriterijus, nes iššūkiai laukia Teisingumo ministerijoje tikrai labai nelengvi“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

G. Danėlius šiuo metu yra advokatų kontoros „TGS Baltic“ (Varul, Grunte, Sutkiene) asocijuotas partneris, iki tapdamas advokatu 16 metų dirbo prokuroru, 2013 metais iš prokuratūros pasitraukė savo noru.

S. Skvernelis: jis gynė patarėją, ne prezidentę

G. Danėlius atstovavo prezidentės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei byloje, kurioje ji buvo kaltinama dėl valstybės paslapties atskleidimo. Šioje byloje D. Ulbinaitė buvo išteisinta.

Pagal Konstituciją premjero teikimu ministrus skiria prezidentas.

Klausiamas, ar tokiu teikimu nestumia šalies vadovės į galimo interesų konflikto situaciją, S. Skvernelis pabrėžė, kad G. Danėlius gynė ne pačią prezidentę, o jos atstovę spaudai, todėl problemos tame neįžvelgiąs.

„Jis gynė patarėją, ne prezidentę. Manau, kad jei būtų tokia paslauga naudojusis prezidentė ir tai nematyčiau nieko blogo, jei po tam tikro laikotarpio būtų šitas paskyrimas daromas, nes prezidentė irgi - ji ne pati siūlo, ji vertina ministro pirmininko pasirinkimą“, – BNS sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, sprendimas dėl ministro skyrimo yra teisinis – „jei nėra teisinių priežasčių, dėl ko negalima būtų skirti, tai (prezidentė - BNS) privalo paskirti“.

„Aš nematau teisinių priežasčių abejoti, nematau jokių kliūčių ir tikrai nėra nieko, kas neleistų jam būti teikiamu į šias pareigas", – teigė Vyriausybės vadovas.

Atsitraukė dėl interesų konflikto regimybės

2016 metų rugpjūtį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis advokatą G. Danėlių siūlė skirti savo pavaduotoju, tačiau G. Danėlius tąkart pats atsiėmė savo kandidatūrą, motyvuodamas, kad buvę ir esami jo įsipareigojimai klientams „gali sudaryti interesų konflikto regimybę“ bei mesti šešėlį prokuratūros sistemos nešališkumui.

G. Danėlius, be kita ko, tuo metu buvo politinės korupcijos bylos specialiojo liudytojo, koncerno „MG Baltic“ valdybos nario Romano Raulynaičio, advokatu.

Klausiamas, ar šiuo metu nekils panašių klausimų dėl kandidato galimų interesų konfliktų turint omeny jo santykius su ginamais klientais, S. Skvernelis tikino, jog G. Danėlius neturi interesų su koncernu.

„Dėl vieno ar kito ginamojo – tai neturi jis interesų nei su pačiu koncernu, o jeigu yra individualūs tų žmonių prašymai ginti, tai yra individuali sutartis, kuri neturi nieko bendro su pačia įmone“, - sakė premjeras.

Anot jo, advokato patirtis šiuo atveju būsianti vertinga užimant teisingumo ministro pareigas. 

„Advokato patirtis labai gera, nes perėjus į kitą barikadų pusę, labai aiškiai pasimato ir ta baudžiamojo persekiojimo mašina, kokia ji yra stipri, kartais negailestinga būnanti. Manau, tai yra visos pagrindinės mūsų teisinės sistemos dalys jam yra žinomos - prokuratūra, teismų sistema, advokatūrą jis puikiai išmano. O advokato kokybę parodo jo dalyvavimas stipriose garsiose bylose. Natūralu, kad žmonės, kurie patenka į problemas, jie renkasi stipriausius advokatus“, - kalbėjo ministras pirmininkas.

Pasak jo, teisingumo ministras „neturi jokios įtakos nei prokurorams, nei teismams, nei advokatams, tai visiškai kita – politinė misija“.

„Šiam ministrui individualiai nėra pavaldūs nei teismai, nei prokuratūra. Pas mus žmonės dažnai galvoja, kad teisingumo ministras atsakingas už teismus, ikiteisminio tyrimo įstaigas, bet iš tikrųjų taip nėra. Baudžiamasis procesas labai aiškiai atriboja politiką nuo ikiteisminio nagrinėjimo ir čia nieko bendro nėra“, - pabrėžė Vyriausybės vadovas.

Pasak S. Skvernelio, tarp svarbiausių keliamų uždavinių būsimajam teisingumo ministrui - būsimoji kalėjimų sistemos pertvarka, vaiko teisių apsaugos įstatymų, duomenų apsaugos pokyčių įgyvendinimas bei kita.

„Nereikia pamiršti, kad Teisingumo ministerija yra atsakinga už korupcijos prevencijos nacionalinę programą, čia taip pat tikėčiausi kokybiško proveržio ir pokyčių“, - sakė S. Skvernelis.