Į Lietuvą perkels 70 pabėgėlių iš Turkijos

"Šiandien mes nusprendėme priimti 70 žmonių, kurie pagal Europos Tarybos sprendimą bus perkelti iš trečiųjų šalių; juos nuspręsta perkelti iš Turkijos", - po Vyriausybės uždaro pasitarimo žurnalistams prasitarė vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

Jis patikslino, kad nuspręsta perkelti Irako piliečius iš Turkijos, pirmieji Lietuvą pasiektų jau kitų metų pradžioje. Turkija pasirinkta, nes yra NATO valstybė, sąlyginai nebrangūs logistikos kaštai, Lietuva turi ambasadą Turkijoje ir gali atlikti kokybišką atranką, be to, didelę pagalbą pažadėjo Vilniaus arkivyskupija, turinti patirtį atrenkant į mūsų šalį atvykstančius irakiečius.

"Su arkivyskupijos pagalba (irakiečiai. -ELTA) bus atrenkami Turkijoje", - teigė E. Jankevičius.

Lietuva teiks prioritetą labiausiai pažeidžiamiems asmenims - šeimoms su vaikais. Tikimasi, kad tokios šeimos labai norės Lietuvoje integruotis, įsitvirtinti. E. Jankevičius atmetė kritiką esą Lietuva, išreikšdama pageidavimus, kokių pabėgėlių nori, elgiasi diskriminuojamai. Lietuva anksčiau deklaravo norą priimti sirus.

"Manau, kad tai yra netiesa. Kiekviena šalis gali pasakyti ir išreikšti savo preferencijas, kai nėra garantuota. Paskui ta šalis, iš kurios perkeliami žmonės, tikrai siūlys įvairiausių žmonių, bet mūsų preferencijos yra tokios ir, jeigu mes padedame, tai mes turime turėti galimybę padiktuoti savo norus ir pageidavimus, ir čia tikrai jokios diskriminacijos neįžvelgiame, nes norime, kad tas perkėlimas vyktų sklandžiai. Mūsų visuomenė yra susirūpinusi ir mes norime, kad tai būtų sėkmingos integracijos istorijos", - kalbėjo vidaus reikalų viceministras E. Jankevičius.

Klausiamas, kada šie pabėgėliai jau gali būti Lietuvoje, E. Jankevičius įvardijo kitus metus. Skelbta, kad pirmieji pabėgėliai Lietuvą pasiektų jau šiais metais, tačiau, anot viceministro, Italija ir Graikija, turinčios vykdyti perkėlimus, dėl itin gausių migrantų srautų nespėja sudaryti perkeliamų asmenų sąrašų. Perkeliant pabėgėlius iš šių šalių prioritetas išliks sirų šeimos, kalbų mokėjimas, turimas aukštasis išsilavinimas ar įgyta profesija.

"Šiandien pakalbėjome tik apie vieną kriterijų, t.y. mums reikia perkelti 70 žmonių iš trečiųjų šalių, kurie yra apie Siriją. Tai mes pasirinkome Turkiją ir mes pasirinkome irakiečius. Šiandien apie tai mes diskutavome posėdyje", - pakartojo E. Jankevičius.

Savo ruožtu vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis nuo platesnių komentarų šiuo klausimu susilaikė. Esą pabėgėliai iš trečiųjų šalių į Lietuvą galėtų atkeliauti per dvejus metus. Viceministrui įvardijus, kad Lietuvos prioritetas Turkija, S. Skvernelis to nedetalizavo.

"Viceministras gal jums toliau tegul pakomentuoja, ką jis nori daryti. Yra valstybės iš trečiųjų šalių, t.y. tos valstybės, kuriose, sakykime, yra pabėgėlių sankaupa. Tai viena iš jų yra Turkija", - kalbėjo ministras.

S. Skvernelis diskrimacinėmis nevadino ES šalių narių teikiamų preferencijų dėl pabėgėlių priėmimo - esą būtent tokius kriterijus valstybėms turėti ir jais vadovautis galima. Jis nesiėmė vertinti, ar sirai Lietuvoje lengviau integruotųsi negu irakiečiai.

"Mes turime praktiką iš Irako žmonių, kurie jau čia gyvena, yra iš Sirijos žmonių, yra iš kitų valstybių, tai sunku pasakyti. Kalbant apie tuos asmenis, kuriems didžiausia šiuo metu kyla grėsmė, tai - grėsmė Sirijos piliečiams, kadangi ten vyksta aktyvūs kariniai veiksmai", - kalbėjo S. Skvernelis.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus taip pat nebuvo linkęs atskleisti, kokie yra pabėgėlių atrankos kriterijai.

"Ši medžiaga yra konfidenciali. Aš negaliu atskleisti informacijos. Tai yra riboto naudojimo dokumentas. Pasakysiu tik tiek, kad mes tarėmės dėl pabėgėlių perkėlimo iš trečiųjų šalių. Likusi dalis, t.y. tie žmonės, kurie bus perkeliami iš Italijos ir Graikijos, gali būti ir visai kiti kriterijai", - žurnalistams sakė R. Vaitkus. Jo manymu, taip pat nėra jokių diskriminacinių pabėgėlių atrankos kriterijų.

Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos namuose jau gyvena pabėgėlių iš Irako šeima, juos globoja savanoriai, primena ELTA.

Vasarą į Lietuvą iš Irako dėl religinio persekiojimo buvo atkeltos trys krikščionių šeimos - iš viso 15 žmonių.

Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos ir Katalikų bažnyčia turi didelę patirtį padedant pabėgėliams. Vilniaus arkivyskupijos "Carito" organizacija jau 15 metų vykdo užsieniečių integracijos programą - vien tik Vilniaus apskrityje nuo 2002 metų buvo integruota 400 pabėgėlių.

Vilniuje gyvenančios irakiečių šeimos jau mokosi lietuvių kalbos ir istorijos, vaikai lanko lietuvišką mokyklą. Prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, pažinti Lietuvos kultūrą pabėgėliams padeda parapijų bendruomenės, savanoriai, verslininkai. Šeimos jau yra pateikusios prieglobsčio prašymus Lietuvoje, dabar aktyviai domisi perkvalifikavimo ir įsitraukimo į darbo rinką galimybėmis. Tarp atvykusių žmonių yra pedagogų, valstybės tarnautojų, statybininkų, elektrikų, informacinių technologijų studentų.

Irakiečiai teigia, kad vos tik atvykę į Lietuvą pasijuto saugūs ir laisvi, gimtojoje šalyje krikščionys buvo persekiojami dėl savo tikėjimo.

Pietų Europą užplūdus pabėgėliams Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.

Šiuo metu Turkijoje yra per 2 mln. pabėgėlių.