Į jautrias širdis kėsinasi ir tie, kurie jų nenusipelnė

Kalėdų laikotarpiu žmonės dosniau dalijasi gerumu ir dalyvauja įvairiose labdaros akcijose. Jų šiuo metu netrūksta. Televizijose renkamos aukos sergantiems vaikams, rengiami koncertai, kultūriniai renginiai, kviečiantys aukoti, padėti skurdžiau gyvenantiems, nes artėja šventės ir visi nori jas sutikti laimingi.

Aukoti reikalauja

Deja, dažnai žmonių gerumu nori pasinaudoti ir tie, kurie apgaulės būdu tik siekia išvilioti kuo daugiau pinigų. Dėl to žmonėms, kuriems pagalbos reikėtų iš tikrųjų, darosi vis sunkiau įtikinti aplinkinius, kad jie nėra apsimetėliai.

„Sveiki, norėjau parašyti skelbimą, nes mažai kada užtenka pragyvenimui, jei kas galite, paaukokite man lėšų bent mėnesiui po 20 Lt. Labai būsiu dėkingas“ - taip prasideda vienas įžūlesnių internetinėje erdvėje užtiktų skelbimų, kuriuo prašoma paaukoti. Taip pat nurodoma ir internetinė banko sąskaita.

„Jaunai šeimai trūksta lėšų. Ką tik gimė kūdikis, neturime kaip jį aprūpinti... Paaukokit, kas galit. Ačiū.“ - dar vienas iš graudesnių prašymų skelbimų tinklalapyje. Taip pat skelbiama ir sąskaita, į kurią galima pervesti aukas.

Prašančiųjų bet kokios finansinės paramos skelbimų portaluose galima aptikti ne vieną. Vieni trumpai išdėsto savo bėdą, kiti tiesiog nurodo savo sąskaitos numerį ir tikina, kad jiems labai reikia pinigų. Pabandėme susisiekti su keliais prašytojais, tačiau nė vienas iš jų nepanoro bendrauti su žurnalistais. Buvo ir tokių skelbimų, kur nurodyti telefonų numeriai tiesiog neegzistuoja. Tuose pačiuose skelbimų portaluose ne ką mažiau ir įvairių perspėjimų apie galimus aferistus, kurie mulkina žmones ir vilioja iš jų pinigus.

Gruodis - gerumo mėnuo

„Maisto banko“ direktorės Deimantės Žebrauskaitės teigimu, gruodis yra aukojimo ir dažniausiai gerumo mėnuo.

„Metams baigiantis, dauguma žmonių peržiūri, ką per juos padarė, ko ne, duoda sau naujus pažadus, kaip gyvens ateinančiais metais. Ir visada pagalvoja, galbūt galėjo padėti daugiau, padaryti daugiau. Tada žmonės pamato daugiau galimybių, kaip jie galėtų padėti, ir dėl to aukoja. Pagal tyrimus, atliktus Europoje ir Amerikoje, apie ketvirtadalis aukojimo ir pagalbos atvejų įvyksta gruodžio mėnesį“, - pasakojo D. Žebrauskaitė.

Kunigas Robertas Grigas taip pat tikėjo žmonių gerumu.

„Žmonės pasinaudoja visais dalykais - meile, santuoka, kitų patiklumu, bet yra kas nepasinaudoja. Tie, kurie prašo, yra verčiami būtinybės ir turbūt gerai daro tie, kurie padeda“, - dėstė kunigas.

Kalta prigimtis

Kita vertus, elgesį, kaip pasinaudojimą tokia padėtimi, R.Grigas vertino kaip žmogiškosios prigimties kaltę.

„Taip yra todėl, kad žmonijos prigimtis kažkada buvo sužeista. Ir tuos sužeidimo pėdsakus, kuriuos katalikai vadina gimtąja nuodėme, krikštas duoda galimybę tramdyti. Per visą žmonijos istoriją matome bandymus padėti, gydyti, gyventi solidariai, vieningai. Ir nors per žmoniją besiveržiantis blogis kartais labai sužeidžia, matome, kad pasireiškiantis gėris dar tai pagydo ir pataiso. Vienas iš tokių gydymų yra mūsų solidarumo pastangos, tai yra padėti kenčiantiems nepriteklių“, - žmonių begalinį norą padėti vargstančiajam aiškino R. Grigas.

Jis taip pat akcentavo, kad bet kuriuo atveju auka gali susivesti į apgaulės pančius.

„Ko gero, kaip Motina Teresė yra pasakiusi, aukodamas visada rizikuoji likti nuogas. Tokie procesai, visais laikais egzistavo ir egzistuoja. Tačiau ji sakė, kad padėti vis dėlto reikia, nes tai sudaro žmogaus ir žmoniškumo esmę“, - konstatavo kunigas.

Pasak R. Grigo, sveikas protas prieš padedant turėtų nedingti ir reikėtų ieškoti geriausių būdų, kaip žmogui padėti.

„Aukojant yra patenkinamas žmogaus noras būti geresniu, tačiau duodant ar padedant reikia stengtis nesužeisti kitų žmonių, tai toje dovanoje aukojantis žmogus turėtų būti pats kaip asmuo“, - aiškino kunigas.

Galima patikrinti

D. Žebrauskaitė patvirtino, kad įsitikinti, žmogui reikalinga pagalba ar ne, nėra sudėtinga ir visiškai vieša. „Jeigu žmogus rodo iniciatyvą, yra gerai, nes nelaukia, kad kas jam ateis ir padės. Tačiau visada galima patikrinti tuos žmones ir labiau pasidomėti, kur jų aukojami pinigai nueina, nes tokia informacija nėra paslaptis“, - patikino D. Žebrauskaitė.

Jos teigimu, jeigu žmogus gavo laišką, matė istoriją ar yra prašomas paremti, tai galų gale gali kreiptis į tas pačias organizacijas, kurios organizuoja panašius projektus, į savivaldybių darbuotojus ir bus suteikta informacija apie konkretų žmogų ir ar reikia jam pagalbos, ar žmonės tiesiog bando nesąžiningai pasipelnyti.

Faktai

Per pastaruosius metus pinigų labdarai skyrė 54 proc. lietuvių.

Vidutinė paaukota suma - 30 litų.

Palyginti su praėjusiais metais, aukojančių žmonių skaičius sumažėjo 7 proc., tačiau vienu litu - nuo 29 iki 30 - padidėjo aukojamos sumos vidurkis.

Šių metų rezultatai taip pat beveik tiksliai atitiko praėjusių metų prognozes, kad aukoti ketino apie 56 proc. lietuvių - jie labdarai planavo vidutiniškai skirti 27 litus.

Antanas Bosas - verslininkas:

Jei ne kiekvieną dieną, tai bent kiekvieną savaitę mano namus pasiekia laiškai, kuriais žmonės prašo pagalbos. Ir tie prašymai, kas iš pradžių buvo keista, dabar jau nebebūna labai įžūlūs.

Esu gavęs net protu nesuvokiamų prašymų. Buvo atvejis, kai žmogus tiesiai šviesiai išdėstė, kad nori pradėti ūkininkauti ir prašė jam nupirkti traktorių už 40 tūkst. litų.

O visai nesenai gavau laišką, kuriame pasakojama apie šeimą, kuri pasiėmė kreditą, nesugebėjo jo išsimokėti, o dabar iš jų atima butą. Ir jie prašė, kad aš jiems nupirkčiau 1 kambario būstą, neva kitu atveju jie neturės kur gyventi. Susidaro toks įspūdis, kad žmonės visai nesuvokia pinigų vertės ir kaip jie sunkiai yra uždirbami.

Mūsų verslui yra 25 metai ir mes jau tradiciškai aukojame kasmet įvairioms organizacijoms ir žmonėms.

Tiesiog susiklosčiusios tokios tradicijos, ką mes remiame ir kam aukojame. Naujų prašytojų paremti negalime, nes tuomet turėtume iš kažko tai atimti.

Per visus tuos metus jau paaukojome per 7 mln. Lt.