Gyvūnų kapinių nėra, kapų - pilna

Gyvūnų kapinių nėra, kapų - pilna

Ne vieną kartą Klaipėdoje diskutuota apie gyvūnų kapines, tačiau jų kaip nėra, taip nėra. O kad yra didžiulis jų poreikis, rodo aibė nelegaliai palaidotų augintinių. Kai kurie jų pakasti visai šalia žmonių amžinojo poilsio vietų. Kartais begalinę meilę ir netekties skausmą kritusiems keturkojams draugams šeimininkai išreiškia negailėdami sumų, kurias ne visi sau gali leisti atsisveikindami su artimu žmogumi.

Šią amžiną temą dar kartą prisiminti privertė "Vakarų ekspreso" skaitytojos pranešimas apie tai, kad šalia Lėbartų kapinių tvoros yra palaidotas šuo, kuriam pastatytas paminklas. Ant jo iškaltas šuns atvaizdas, vardas, tikslios datos, kada gyvūnas išvydo pasaulį ir kada nugaišo, taip pat epitafija, iš kurios galima spręsti, jog augintinis šeimininkams buvo labai brangus.

Paminklą moteris pastebėjo atvykusi aplankyti savo mirusios dukros kapo. Ji įsitikinusi, kad tokioje vietoje laidoti gyvūną ne tik nelegalu, bet ir nepadoru - esą kas norėtų, kad šalia amžinojo poilsio atgultų šuo.

Palaidojo kartu

Vienos uostamiestyje antkapius ir paminklus gaminančios bendrovės atstovas pasakojo, kad jiems nekart teko gaminti antkapius ir šunims, ir katėms, kurie buvo laidojami kaip žmonės.

"Šeimininkai labai kruopščiai, visą dieną, rinkosi granitą. Siūliau jiems nugaišusį gyvūną nuvežti į Rietave esančią utilizavimo įmonę, tačiau jie sakė augintinį palaidosią prie savo namo. Galiu pasakyti, kad ta pora antkapiui nepagailėjo didelės pinigų sumos", - pasakojo neprisistatęs paminkladirbys.

Likti inkognito jis panoro papasakojęs dar keistesnę ir begalinę meilę gyvūnams įrodančią istoriją.

"Kartą buvo laidojama moteris, kurios giminaitės maldavo, jog tame pačiame kape kartu būtų užkastas nugaišęs katinas. Nusileidome - duobkasiai slapta jų norą įvykdė", - pasakojo meistras.

Kitas šiuo amatu besiverčiantis vyras gyvūnui antkapio negamino, tačiau žino, jog kolegos tokių užsakymų yra gavę - užsakovai tvirtino, jog šunį vežė laidoti į šalia Latvijos sostinės Rygos esančias specialias kapines.

Doviluose paminklus jau dvidešimtmetį gaminantis meistras pasakojo per karjerą sulaukęs vos kelių tokių užsakymų, paskutinį kartą - prieš penkerius metus, kai buvo paprašytas iškalti paminklą katinui.

"Šiaip pinigų negailima, gyvūnus norima palaidoti kaip žmones", - sakė jis.

Kapinės prisimenamos

Prieš kelerius metus Klaipėdoje jau buvo siūlyta įkurti gyvūnų kapines, tačiau tuomet iš Vilniaus atvykę verslininkai prašė skirti miesto teritorijoje sklypą nemokamai, o tokia idėja uostamiesčio vadovams nepatiko.

Šiemet teisėta gyvūnų laidojimo vieta prisiminta vėl.

"Yra sukurta darbo grupė, kuri ieško sprendimų, kaip pagerinti santykius žmonių, turinčių augintinių, ir jų neturinčių. Planų spektras - labai didelis, tarp jų ir gyvūnų kapinės, tačiau jos nėra prioritetas. Aišku tik tiek, kad jų reikia, bet kapinės niekada nebus kuriamos už mokesčių mokėtojų pinigus. Tai paslauga, kurią turi teikti verslas", - sakė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Anot jo, kapinės turėtų būti įkurtos ne miesto teritorijoje, o užmiestyje, nors Klaipėdoje yra vietų, kur plika akimi matosi palaidoti gyvūnai. A. Šulcas sakė Girulių miške pats ne kartą matęs kauburėlių, pažymėtų gėlėmis, kryželiais, prie kai kurių iš jų buvo ir lentelių su atminimo žodžiais.

"Žinoma, per ilgą laiko tarpą žmonės prisiriša prie gyvūnų ir su jais atsisveikina laidodami kaip žmones. Tai jokios žalos gamtai nedaro, bet, pagal įstatymą, Lietuvoje yra tik viena išeitis, ką daryti su kritusiu gyvūnu - jį utilizuoti. Manau, kad 90 proc. žmonių taip nedaro", - sakė A. Šulcas.


Palaidojo ir laidotų

Viena iš tokių žmonių - taip pat pristatyti nenorėjusi klaipėdietė, prieš dvejus metus netekusi mylimo šuns. Jį moteris palaidojo tolėliau nuo Klaipėdos esančiame miške, o vietą pažymėjo akmeniu - ne tik dėl to, kad kapavietę būtų lengviau surasti, bet kad jos neišdarkytų laukiniai gyvūnai.

Ji nuolat važiuoja šios vietos aplankyti. Jeigu ateityje netektų naminio augintinio, klaipėdietė sakė vėl pasielgianti panašiai - jį kurs nors palaidotų, nors ir žino, kad tai yra nelegalu.

Veža į Rygą

Dabar dalis lietuvių, norintys tinkamai palaidoti savo augintinius, veža juos į netoli Rygos veikiančias gyvūnų kapines "Citi medibu lauki" (liet. - "Amžini medžioklės plotai"). Jose laidojami šunys, katės, žiurkės, triušiai, paukščiai ir net akvariumų žuvelės.

Bendroje kapavietėje laidojimas kainuoja 25-100 litų, individualioje - nuo 230 iki 500 litų ir daugiau, prisideda mokesčiai už paslaugas.

Kapines įkūrė Ugis Rukitis, šiam žingsniui jį paskatino augintinio - niūfaundlendo veislės šuns - netektis 2002 metais.

"Mano nuomone, žmonės, kurie taip rūpinasi savo gyvūnais, yra labiau tolerantiški ir supratingesni, geresni jų tarpusavio santykiai. Man kiekvienas kūrinys, kuriuo aš kada nors rūpinausi, buvo mano šeimos narys. Tikrai gerbiu tokį pat požiūrį į savo augintinius turinčius žmones", - sako kapinių įkūrėjas ir savininkas U. Rukitis.

Pasaulyje - ne naujiena

Tuo tarpu pasaulyje tokios kapinės yra plačiai paplitusios.

Pirmosios gyvūnų kapinės įkurtos 1896 metais Niujorke, Hartsdeilo rajone, jos šiuo metu laikomos prestižiškiausia šias paslaugas teikiančia vieta pasaulyje. Kapines įkūrė veterinaras Samuelis Johnsonas, šioje vietoje palaidojęs draugo šunį.

Yra pasaulyje kapinių, kuriose palaidoti ir žmonės, ir gyvūnai. Tai - Highgate kapinės šiaurės Londone. Netoli kapitalisto Karlo Markso kapo yra palaidotas šuo, priklausęs Viktorijos laikų boksininkui Tomui Sayersui.

Manoma, kad pirmieji gyvūnai pradėti laidoti net 6 500 metų prieš Kristų Egipte. Teigiama, jog jie buvo palaidoti kartu su šeimininkais.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder