Gyvenimas skolon baigėsi

Gyvena skolon

Praėjusiais metais savivaldybių skolos finansinėms institucijoms ir ūkio subjektams siekė per 1 mlrd. 700 mln. litų. Kaip „Vakaro žinias“ informavo Ūkio reikalų ministerija, iš jų 2011 m. valstybės institucijų įsiskolinimai verslui už prekes ir paslaugas sudarė 3 mln. Lt, o savivaldybių - 365,7 mln. Lt. Labiausiai prasiskolinusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės.

Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis „Vakaro žinioms“ sakė, jog skolos ėmė kauptis dėl krizės. „Savivaldybių įsiskolinimai yra tikrai nemaži. Per krizinį laikotarpį jie gerokai išaugo. Įvairiose savivaldybėse situacija skirtinga. Vienose ji labai įtempta, kitose, kur tvarkomasi buvo geriau, didelių įsiskolinimų nėra. Bet problema išlieka“, - teigė jis.

Neturi pinigų

G.Lingio teigimu, kriziniu laikotarpiu taupymo režimą įjungusi valstybė gerokai sumažino savivaldybių finansavimą. „Itin skausmingai tai jautėsi per Gyventojų pajamų mokesčio skirstymą. Per krizę savivaldybėms buvo sunkiau įgyvendinti ir savo biudžeto surinkimo planus. Todėl savivaldybės tiesiog neturėjo resursų atsiskaityti už projektus“, - tikino jis.

Konsultanto manymu, jei savivaldybėms tektų papildomai mokėti palūkanas už skolas, tai taptų rimta finansine problema, kuriai spręsti reikėtų ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. „Verslo subjektai gali bankrutuoti, tuo tarpu nei valstybė, nei savivaldybės bankrutuoti negali. Skolos niekur nedingsta. Tiesiog verslui tenka laukti, kol atgaus savo pinigus“, - aiškino G.Lingis.

Teks susimokėti

Praėjusią savaitę Vyriausybė priėmė įstatymo projektą, kuriam įsigaliojus valstybės ir savivaldybės institucijos su verslininkais turės atsiskaityti per 30 dienų nuo prekės ar paslaugos gavimo. „Ilgas atsiskaitymo laikotarpis yra labai nepalankus prekes ar paslaugas teikiančioms įmonėms. Dėl to jos neretai patiria apyvartinių lėšų trūkumą. Kartais tai gali tapti tokių įmonių bankroto priežastimi“, - teigė ūkio ministras Rimantas Žylius.

Įstatyme taip pat numatyta palūkanų skaičiavimo tvarka. Pagal ją praėjus 30 dienų palūkanos bus skaičiuojamos privalomai, net jei jos atskirai nenumatytos sutartyse. Taip pat pakeista palūkanų skaičiavimo formulė. Šiuo metu mėnesinės palūkanos sudarytų 9,75 proc. Už kiekvieną pradelstą milijoną savivaldybėms per mėnesį tektų verslininkams atseikėti po beveik 100 tūkst. litų.

Aptakios sutartys

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka, iki šiol daugelis savivaldybių sutartis formuluodavo itin aptakiai. „Mūsų asociacija jau dveji metai teikia pasiūlymus, kad būtų nustatyta aiški atsiskaitymo tvarka ir nebūtų diskriminuojami statybininkai. Ypatingai per krizinį laikotarpį kokių tik nebuvo sąlygų prirašyta į sutartis. Nebuvo jokių delspinigių skaičiavimo. Atsiskaitymai neapibrėžti jokia konkrečia data“, - sakė jis.

Tapo įkaitais

V.Šarkos teigimu, būta atvejų, kai savivaldybių skolos įmonėms buvo pradelsiamos daugiau nei metus, o tai bendrovėms grėsė bankrotu. „Užstringa milijoninės sumos. Ypač kai užsakovai yra savivaldybės, projektai vykdomi struktūrinių fondų lėšomis, o atsiskaitymai vyksta per įvairias agentūras. Tokiose situacijose statybininkai tampa įkaitais“, - sakė jis.

Pasak asociacijos direktoriaus, iki šiol išieškoti skolas iš savivaldybės įmonių buvo itin sudėtinga. „Išieškant skolas iš valstybinių įstaigų viskas priklauso nuo sutarčių. Dažnai į sutartis neįrašomi konkretūs atsiskaitymo terminai. Naudojamas tipinis sakinys „su rangovu bus atsiskaitoma per penkias dienas nuo lėšų į sąskaitą gavimo“. Dėl šios formuluotės įmonės atsidurdavo tokioje situacijoje, kai savivaldybės joms tiesiog sakydavo, kad lėšų sąskaitoje nėra.

Delspinigiai skaičiuojami nebuvo, o įmonės net į teismą kreiptis formalaus pagrindo neturėjo“, - teigė V.Šarka.

Arvydas Avulis - Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas:

Tokį įstatymo pakeitimą vertinu vienareikšmiai gerai. Savivaldybių komiškas neatsiskaitinėjimas mažina pasitikėjimą savivaldybėmis. Daugelyje pasaulio šalių sutartys su savivaldybėmis ir valstybe laikomos pačiomis saugiausiomis, Lietuvoje situacija kitokia.

Kaip pavyzdį galiu pateikti mokyklos Balsiuose statybą, kurios konkursą skelbė Vilniaus savivaldybė. Nei vienas bankas nenorėjo šio projekto finansuoti. Tai parodo, kad nėra pasitikėjimo. Per pastaruosius metus susiklostė praktika, kad savivaldybės kada nori, tada moka, o kai nenori, gali nemokėti.

Įmonės turinčios sutartis su savivaldybėmis pakliūva į labai sudėtingą finansinę situaciją. Plačiai nuskambėjo statybų bendrovės „Lithun“ atvejis. Ji atliko darbus Katedros aikštėje, tačiau už juos buvo ilgai nesumokėta. Kompanija patyrė didelių finansinių problemų. Tokių įmonių yra ne viena ir ne dvi. Uždelsti atsiskaitymai gali iššaukti kompanijų nemokumą ar net privesti jas prie bankroto.

Tokiose situacijose kovoti teismuose yra pakankamai sudėtinga. Patys esame turėję situacijų, kai teisme areštavome savivaldybės turtą, tuomet klausimai sprendėsi greičiau. Bet galiu pasakyti, kad tai yra kraštutinės priemonės. Po to dirbti su tokiu užsakovu yra ypatingai sunku. Jei jau teismuose pradeda aiškintis santykius, tai tolimesnis bendradarbiavimas tampa labai abejotinas.

Atsakomybė turi būti. Jei kas nors organizuoja darbus ir skelbia konkursus neatsakingai, manau, tai yra blogai. Ypač, kai problemą norima perkelti ant privačios kompanijos, tai nėra atsakingas požiūris. Valstybė ir savivaldybės turi rimčiau svarstyti, ar skelbti konkursus, jei yra abejonių dėl darbų finansavimo.

Apibrėžus atsiskaitymo terminus ir numačius aiškią delspinigių skaičiavimo tvarką padidėtų pasitikėjimas Vyriausybe. Daugiau kompanijų norės dalyvauti konkursuose, o dėl padidėjusios konkurencijos mažės ir paslaugų kainos.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"