Ginče dėl žvejybos laivų netikėta atomazga

Lietuvos teisėjai sugaišo nemažai laiko, spręsdami itin keistą rebusą dėl Rusijos Tolimųjų Rytų įmonių laivų perleidimo Lietuvos bendrovei.

Tačiau gali būti, kad svarstytas esminis klausimas, kur bylą nagrinėti, Lietuvoje ar Rusijos Federacijos arbitraže, taps visai nesvarbus, patikrinus faktą, kad Rusijos mokesčių inspekcija vieną teisybės Lietuvoje ieškančią įmonę išregistravo iš įmonių registro praėjusių metų pabaigoje, kitą – šiemet kovo mėnesį. Už tai, kad netekusios laivų įmonės nevykdė veiklos. Jų laivai priklauso Kaune registruotai bendrovei „Arctic Fishing“.

Pastarajame posėdyje Klaipėdos apygardos teisme gegužės 3 dieną, atvertus bylą po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) išaiškinimo, kaip toliau ginčą spręsti, advokatas Mindaugas Kukaitis buvo priblokštas, kai „Arctic Fishing“ atstovaujantis kolega posėdyje pateikė oficialiai nepatvirtintą Rusijos įmonių registro išrašą, rodantį, kad jo atstovaujami ieškovai juridiškai neegzistuoja.

M. Kukaitis aiškino dar prieš dieną ieškovų valia išsiuntęs prašymą Rusijos nacionaliniam teismui, kad leistų arbitražo išimtį, bylą būtų galima nagrinėti Lietuvoje – laivų registravimo šalyje. Apie įmonių likvidavimą jam neužsiminta ir nežinoma. Siekiant patvirtinti ar paneigti šį faktą byloje paskelbta pertrauka.

Pateikė išaiškinimą

AT Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija šiemet išnagrinėjo civilinę bylą pagal Rusijos bendrovių „Bering“ ir „Čatka“ kasacinį skundą dėl laivų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir iš dalies jį patenkino.

Kovo 7 dieną paskelbta neskundžiama AT nutartis panaikino kelis pagrindinius žemesnės instancijos teismų nutarčių punktus, kuriais atsisakyta priimti patikslintą ieškinį atsakovėms – šiuo metu laivus valdančiai „Arctic Fishing“ ir laivų pardavėjai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įmonei „Western Services LLC“, kuri anksčiau nebuvo įtraukta kaip atsakovė. Nurodyta ginčo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui Klaipėdoje, kuris išsiaiškintų abiejų atsakovių poziciją dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos ir bylą nukreiptų į jurisdikcijos vietą.

Sutartys sudarytos Petropavlovsko mieste Rusijoje, ginčo laivų perdavimo-priėmimo aktai – Panamoje ir Taivane.

AT konstatavo, kad ginčas vyksta dėl trijų sutarčių, kurias, pagal ieškovių tekstą, sudarė su jomis susijusi JAV įmonė „Western Services LLC“. Sutarčių dalykas – laivų pirkimas ir pardavimas. Ieškovės teigia, kad sutartys yra suklastotos.

2014 metų rugsėjį Rusijos pasieniečių sulaikytas laivas „Jūros vilkas“, įsikišus Europos Komisijai, už įplaukimą į neleistiną žvejoti vietą atsipirko bauda.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nusprendus, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, JAV bendrovė nebuvo įtraukta į šią bylą. AT nutarė, kad siekiant teisingai išspręsti ginčą būtina išklausyti įmonę „Western Services LLC“.

Tačiau AT išaiškino, kad „pirmosios instancijos teismas turi pirmiausia išklausyti atsakovą ir nustatyti jo poziciją dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos teisme.

Atsakovui prieštaraujant, teismas turi nukreipti šalis spręsti ginčą jų pasirinktu būdu – Rusijos Federacijos arbitražiniame teisme. Teismui nukreipus šalis į Rusijos Federacijos teismus, atitinkamos valstybės kompetentingas teismas turėtų pats spręsti dėl ieškovių keliamų argumentų, susijusių su sutarties suklastojimu, pagrįstumo ir įtakos jo jurisdikcijai.“

Konkurencinė kova

Šios bylos nagrinėjimo pradžioje „Lietuvos žinios“ jau rašė apie labai keistą teismų praktikoje laivų sandorį, sudarytą 2013 metų pabaigoje. M. Kukaičio aiškinimu, rusų bendrovės į pinkles pakliuvo netekusios žvejybos kvotų. Ieškota būdo, kaip įdarbinti laivus. Reikalus tvarkė JAV rezidento statusą įgijęs vadybininkas Anatolijus Silaginas, žadėjęs surasti galimybę laivams žvejoti Norvegijos vandenyse.

Ataskaitas įmonių savininkams apie laivų žūklę jis siuntė visą pusmetį, iki tol, kol 2014 metų vasarą, tenkinant jūrininkų reikalavimus dėl nesumokėtų atlyginimų, laivai buvo areštuoti Norvegijoje. Tada iškilo į paviršių faktas, kad jie parduoti įmonei „Western Services LLC“, o vėliau registruoti Lietuvoje ir priklauso „Arctic Fishing“.

Ieškodamos laivų Rusijos įmonės kreipėsi į Kauno apygardos teismą pagal „Arctic Fishing“ registraciją. Šis išaiškino, kad byla turi būti nagrinėjama pagal laivų registravimo vietą – Klaipėdoje.

Tolimųjų Rytų bendrovė „Bering“ vindikaciniu ieškiniu prašė teismo priteisti iš „Arctic Fishing“ žvejybinį laivą „Žalgiris“ (buvęs pavadinimas „Kapitan Basov“, IMO Nr. 8016433), o bendrovė „Čatka“ – žvejybinį laivą „Karalius“ (buvęs pavadinimas „Bristol“, IMO Nr. 7917733) ir žvejybinį laivą „Jūros vilkas“ (buvęs pavadinimas „Sajany“, IMO Nr. 7814632) bei išregistruoti laivus iš Lietuvos jūrų laivų registro. Ieškovės nurodė, kad atsakovė neteisėtai valdo ieškovėms priklausančius laivus, nes jos nėra sudariusios teisėtų sandorių dėl jų pardavimo. Reikalauta solidariai iš abiejų atsakovių atlyginti 9 mln. eurų žalą – negautas pajamas iš krabų žvejybos.

Dar pernai „Arctic Fishing“ pavyko laivus atlaisvinti nuo arešto Norvegijoje ir pateikti 900 tūkst. eurų ieškinį valstybei.

Spaudoje skelbta, kad Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų liepą priėmė „Arctic Fishing“ ieškinį Generalinei prokuratūrai dėl Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virginijaus Lazausko sukeltos žalos atlyginimo. Įmonės vadovas šį faktą komentavo, kad siekia, jog „nepasikartotų situacijos, kai valstybės baudžiamojo proceso priemonės taikomos konkurentų iš Rusijos prašymu“. Koks šios bylos finalas – neaišku.

Įmonės reputacija nėra skaidri – ji dukart bausta už nelegalų jūrininkų įdarbinimą ir buvo įsivėlusi į nelegalios žvejybos skandalą. 2014 metų rugsėjį Rusijos pasieniečių sulaikytas laivas „Jūros vilkas“, įsikišus Europos Komisijai, už įplaukimą į neleistiną žvejoti vietą atsipirko lengvai – sumokėdamas 59 tūkst. eurų baudą.