Gegužę Seimo rinkimų sėkmės galėjo tikėtis keturios partijos, mažiausiai - konservatoriai

Jei Seimo rinkimai būtų vykę gegužės pabaigoje, sėkme džiaugtųsi keturios politinės partijos - Socialdemokratų, Darbo, "Tvarkos ir teisingumo" bei konservatoriai su krikščionimis demokratais.

Tačiau konservatorių džiaugsmas, palyginti su kitomis minėtomis partijomis, būtų mažiausias - jie arti prie patekimo į Seimą ribos.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 26-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu Seimo rinkimuose dalyvautų visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, daugiausiai jų balsuotų už Socialdemokratų partiją - 20 proc. Per mėnesį nuo balandžio apklausos šios partijos palaikymas padidėjo 1 procentiniu punktu.

Antroji pagal populiarumą Seimo rinkimuose, jeigu jie būtų vykę gegužę, būtų Darbo partija. Ją ketino paremti 16 proc. apklaustų rinkėjų - per mėnesį jos palaikymas sumažėjo 1 procentiniu punktu.

Tvarkos ir teisingumo partija, kurią būtų pasirinkę 10 proc. potencialių rinkėjų, pagal galimų Seimo mandatų skaičių liktų trečia. "Tvarkiečiai" savo populiarumą per mėnesį padidino 2 procentiniais punktais.

Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus būtų balsavę 5 proc. suaugusių šalies gyventojų. Šios partijos palaikymas per mėnesį sumažėjo 1 procentiniu punktu.

Kitoms partijoms iki Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų reiktų labai pasistengti kviečiant savo rinkėjus balsuoti.

Gegužės pabaigos viešosios nuomonės apklausos duomenimis, Naująją sąjungą (socialliberalus) būtų parėmę kiek daugiau nei 4 proc. rinkėjų. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį - beveik 4 proc. visų rinkimo teisę turinčių piliečių. Už Liberalų ir centro sąjungą būtų balsavę 3 proc. suaugusių šalies gyventojų.

Po 2 proc. rinkėjų būtų palaikę Krikščionių partiją bei Lietuvos lenkų rinkimų akciją.

Dar mažiau - maždaug po 1 proc. - potencialių rinkėjų būtų balsavę už Lietuvos liaudies partiją, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, Pilietinės demokratijos partiją, Lietuvos rusų sąjungą, Tautos prisikėlimo partiją ir Žemaičių partiją.

Ketvirtadalis - 27 proc. - respondentų negalėjo pasakyti, kokią partiją jie palaikytų per Seimo rinkimus arba jie sakė neketiną nedalyvauti parlamento rinkimuose.