Europos Parlamente – susirūpinimas dėl Astravo AE

Europos Parlamento žaliųjų grupės narys Bronis Ropė išreiškė nusivylimą Europos Komisijos atsainiu požiūriu į atominės elektrinės statybą, vykstančią, jo teigimu, „pažeidžiant tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus“. Ką jau kalbėti apie patvarumo testus - dar 2011 m. Baltarusija pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo atlikti tokį testą Astravo AE, tačiau neseniai pranešė besiruošianti atlikti šį testą tik šiais ar kitais metais.

Po posėdžio B. Ropė dienraščiui “Vakarų ekspresas” pasakojo prieš vienerius metus kreipęsis į Aplinkos ministeriją, norėdamas išsiaiškinti, kokia situacija vyrauja Astrave. “Pasirodo, kad baltarusai neteikia informacijos, meluoja, o aikštelės parinkimas nesuderintas su konvencija. Išaiškėjo, kad jie nevykdo ir elektrinės testavimo nepalankiomis sąlygomis. Turbūt dėl to, kad greičiau vyktų statybos”, - pasakojo jis ir pridūrė neseniai išgirdęs įdomų faktą, kad nuo 2013 m. Minske dirba Europos Komisijos atstovas, kuris esą dalyvavo ir atominės elektrinės vietos parinkime. B. Ropė taip pat girdėjęs gandą, jog žadėtus testus neva atliks pats statybų operatorius.

Atmoninės elektrinės statybose vyrauja daug nežinomųjų ir nesusipratimų. Standartiškai, anot B. Ropės, iš pradžių aikštelę turėjo apžiūrėti ir įvertinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) sudaryta komisija. “Tačiau baltarusai tik dabar pareiškė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos prašymą, ta komisija bus sudaryta. O jeigu komisija pasakys, kad vieta netinkama? O taip gali būti, nes, kaip posėdyje minėjo atstovas iš Lenkijos, statinio vieta yra seisminėje ir stiprių vėjų zonoje“, - nerimavo B. Ropė.

Dar viena problema, anot pašnekovo, yra ta, kad atominė elektrinė statoma maždaug 50 metrų aukščiau Neries ir Nemuno intakų. Vanduo iš ten bus imamas elektrinės aušinimui. „Tačiau ar jų technologijos galės paimti vandenį net ir esktremaliomis sąlygomis? Juk tam reikėtų labai modernių technologijų. Dar vienas klausimas: ar apačion nenutekės užterštas vanduo, kuris įsilies į Nemuną, Nerį, vėliau ir į Baltijos jūrą?“ – samprotavo „žaliųjų“ atstovas.

Paklaustas, kodėl, jo manymu, Baltarusija nusprendė statyti AE vos 20 km iki Lietuvos sienos, šis įsitikinęs, jog dėl šantažo.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius posėdyje taip pat išsakė savo tvirtą poziciją šiuo klausimu: „Astravo AE statoma savavališkai ir taupant saugumo sąskaita, toliau pažeidžiant Espo ir Orhuso tarptautines konvencijas, neatlikus privalomų testų ir, blogiausia, vagiant, kaip įprasta sovietinėse statybose.“

Vėliau „Vakarų ekspresui“ pridūrė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka yra pareiškęs, kad tai bus pačios pigiausios atominės elektrinės statybos. „Jis norėjo pasakyti, kad statybų metu niekas nevogs, darbai bus vykdomi greitai ir pigiai. Tačiau, žinia, Baltarusija pagal „Transparency International“ yra 107 valstybė, tad korupcijos lygis esąs labai aukštas.

O statybos su savo sovietiniu paveldu yra ta vieta, kur vagiama plačiai ir kūrybingai. Nenustebčiau, kad aplinkiniuose rajonuose sparčiai kyla gyvenamieji namai, kaip tai vyko Lietuvoje sovietmečiu. Neseniai dėl turbūt nekokybiškų medžiagų atominėje elektrinėje sugriuvo sienos. Įsivaizduokit, dabar statoma pati bazė. Jei pamatai bus silpni, reiškia ir stogas, ir visa konstrukcija bus tokia pat“, - sakė politikas.

Posėdžio metu akcentuota, kad Baltarusija ne vienintelė, kurioje šiuo metu statoma atominė elektrinė. Pavyzdžiui, Kinijoje jų statoma per 20. „Tačiau Kinijoje tai daroma tam, kad šalis nebebūtų priklausoma nuo anglies. Tarša ten didžiulė, šalis dūsta, Pekinas tampa negyvenamu miestu. Kitose valstybėse AE statomos tuomet, kai yra didelis energetikos poreikis. Tačiau Baltarusijos ekonomika „traukiasi“ ir dėl to jai tokio pajėgumo elektrinė nereikalinga. Ten AE yra statoma eksporto tikslais. Manau, A. Lukašenka tik nori uždirbti. Tačiau ar europiečiai išdrįs pirkti elektrą iš tokios vietos? Astravo atominė elektrinė yra Rusijos politinis projektas, išlaikant savo ranką virš regiono energetikos“, - įsitikinęs P. Auštrevičius.

Kokią gi įtaką Lietuvai padarys naujoji atominės elektrinės veikla Lietuvai? Anot pašnekovo, tai – į atmosferą išmetamos radioktyvios dulkės, kurioms skilsti valstybių sienos netrukdo.

Paklaustas, kodėl ši klausimas iškeltas tik dabar, o ne tuomet, kai statybos dar nebuvo prasidėjusios, P. Auštrevičius sutiko, kad tinkamas metas jau praleistas. Tačiau dabar, anot jo, reikia žiūrėti į tai, kas padaryta ir ką daryti toliau. „Mes manėme, kad konstatuodami, jog Baltarusija nesilaiko konvencijų, padarysime viską. Tačiau, pasirodo, to nepakanka. Reikia sukurti strategiją ir jos laikytis. Juk tai – nacionalinio saugumo klausimas“, - kalbėjo politikas.