Europos Parlamentas Dalios Grybauskaitės klausia, kodėl varžomos Rolando Pakso teisės

„Džiaugiamės sėkminga Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžia bei aktyvia jūsų veikla dėl ES ir Rytų partnerystės programos prioritetinių krypčių politikos įgyvendinimo. Matome jūsų pastangas puoselėjant tas pagrindines vertybes, ant kurių statydintina naujoji Europos ateitis. Tačiau mus, Europos Parlamento narius, pasiekia žinios, kad kai kurie žmogaus teisių standartai ir tarptautinių institucijų sprendimai Lietuvoje nesulaukia deramo valstybės institucijų dėmesio“, - sakoma laiške, kurį pasirašė Marin Le Pen (Marine Le Pen) iš Prancūzijos, austras Francas Obermairas (Franz Obermayr), slovakas Jaroslavas Paška ir Latvijos atstovas Aleksandras Mirskis (Aleksander Mirsky).

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu pripažino, kad Lietuvos įstatymuose nustatytas draudimas asmeniui, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iki gyvos galvos būti renkamam Seimo nariu yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 3 straipsniui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendimą uždrausti aukštam pareigūnui, kuris pasirodė esąs netinkamas eiti savo pareigas, kada nors tapti Parlamento nariu visų pirma turėtų priimti rinkėjai, kurie rinkimuose turi galimybę pasirinkti, ar vėl pasitikėti atitinkamu asmeniu.

„Respublika“ primena, kad Seimas jau ėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įgyvendinimo. Prieš dvi savaites per pirmąjį balsavimą jis pritarė pataisai, kad per apkaltą pašalinti asmenys galėtų kandidatuoti į Seimą ar prezidento postą, kai išnyksta konstituciniame įstatyme numatyti apribojimai.

Tačiau po apsilankymo Prezidentūroje buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris pareiškė, esą Seimo svarstoma pataisa dėl jos priėmimo tvarkos gali prieštarauti Konstitucijai, mat Teisės ir teisėtvarkos komitetas kiek pakeitė parlamentarų grupės pateikto dokumento esmę. Todėl esą projektas nebeatitinka nuostatos, kad Konstitucijos pataisą teikti gali tik ne mažiau nei ketvirtadalis Seimo narių.

Pats R.Paksas ėmėsi iniciatyvos pašalinti net ir tokias abejones. Politinės tarybos posėdyje nuspręsta iš naujo svarstyti pataisą, bet jau pakartotinai surinkus ketvirtadalio parlamentarų parašus.