Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis: Kam meluoti Tautai į akis?
„Kiek galima meluoti? Lietuvai reikia ją mylinčių žmonių, ne savas kišenes mylinčių žmonių“, - karščiuojasi eurokomisaras Vytenis Andriukaitis ir prašo ginkdie nekrikštyti jo politiku, koks jis nesąs ir niekada nebuvo. Jis - gydytojas, istorikas, visuomenininkas, kalba ką galvoja, neveidmainiaudamas ir niekam nepataikaudamas. Eidamas eurokomisaro, atsakingo už sveikatą ir maisto saugumą Europos Sąjungoje, pareigas, sakosi atliekąs darbus, kuriems išrinktas, diskutuoja su mokslininkais ginčytinais klausimais, o įtikintas jų argumentų tiesą gina nors ir apmėtomas akmenimis. Amoralu bijoti ginti savo tiesą, - mano Lietuvos atstovas Europos Komisijoje V.Andriukaitis.
- Kaip iš tolėliau atrodo skandalas dėl Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos bei jos vadovo, kuriam pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarnyba?
- Galiu jus patikinti: grėsmingos situacijos atveju būtų reaguojama iš karto, nes Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra dalis Europos Sąjungos inspekcijos sistemos (inspektoratą sudaro centrinis departamentas ir visų šalių tarnybos), tačiau šiuo atveju neturime nė vieno patvirtinto fakto, kad Lietuvoje buvo infekcijos protrūkiai, kad susirgo žmonės, kad užfiksuoti pažeidimai maisto saugos atžvilgiu sukėlė žalą žmonėms. Kalbant apie sukčiavimus arba vienokius ar kitokius technologinius pažeidimus, vėlgi reikėtų paklausti, kur tie duomenys, kad juos būtų galima analizuoti.
- Būnant eurokomisaru neteko raudonuot dėl lietuviško maisto?
- Tikrai ne ir tikrai galiu pasidžiaugti iš kitos pusės: visai neseniai JAV auditas inspektavo Lietuvą dėl galimo jautienos eksporto ir padarė teigiamą išvadą, nes Lietuvos inspekcinė tarnyba yra aukšto lygio. JAV atstovai net pasakė, jeigu ir kitur būtų tokio lygio tarnyba, jie atidarytų savo rinką jautienos eksportui ir iš daugiau šalių.
- Ne paslaptis, kad Lietuvoje gyvuliai šeriami genetiškai modifikuotais pašarais. Viena iš jūsų kompetencijų yra „peržiūrėti teisės aktus, kuriais komisija įpareigojama leisti naudoti GMO, net kai dauguma nacionalinių vyriausybių tam prieštarauja“. Žiūrėti į tai kaip į viltį ar kaip neišvengiamybę, kad tik laiko klausimas, kada GMO įsiviešpataus visur - laukuose, fermose ir ant stalo?
- Kam čia meluoti: pradinės sėklos prieš porą šimtų tūkstančių metų buvo kitokio derlingumo ir šiandien pasaulyje apskritai nėra nemodifikuotų sėklų. Kiek daug mutacijų įvyko augaluose dėl chemikalų naudojimo - tai kas tai yra? Ne genetinės modifikacijos? Tačiau, kaip žinote, Komisija nepriiminėja įstatymų, juos priima Europos Parlamentas ir Europos tarybos, šiuo atveju Žemės ūkio taryba, kurioje sėdi Lietuvos ministras, Latvijos ministras, Estijos, - visų 28 šalių ministrai; jie balsuoja už įstatymą. Šitą reikia Lietuvos visuomenei pranešti - kažkaip keistai įsigalėjo melas, kad Europos Komisija priima sprendimus ir įstatymus. Kai jie priima įstatymą, aš jį vykdau ir antra funkcija, aš stebiu, kad šalys narės, kai jos nubalsavo, įsipareigotų vykdyti taip pat. Eurokomisaras neturi teisės nevykdyti įstatymų, bet jis turi teisę pasiūlyti iniciatyvą keisti įstatymą. Mūsų pataisa dėl genetiškai modifikuotų grūdinių kultūrų auginimo buvo tokia: jeigu mokslas sako, kad viskas gerai, kad jie nekenksmingi, tai europiniu mastu galios EFSA (Europos maisto saugumo agentūros) sprendimas, o nacionaliniu šalies mastu dėl genetiškai modifikuotų grūdų auginimo galite daryti išlygą, bet pagrįsdami tą išlygą ekonominiais, socialiniais, vartotojų, gamtosaugos kriterijais.
- Juk mokslas gali pasakyti, kad viskas gerai, ir susitaręs su korporacijomis...
- Aš pastebiu šių dienų interpretacijose be galo daug nesąžiningumo. Tiesiog kaltinimų epocha. Tai kas tada yra arbitras, kas turi pasakyti paskutinį mokslinį žodį? Susitarkim, kitaip nebėra jokios sistemos. Sakysim, patinka ar ne Konstitucinis Teismas, bet jo yra paskutinis žodis, nepatinka teismas, keiskit jo sudėtį, nepatinka teismo kompetencijos, keiskit Konstituciją, keiskit teismo įstatymą, bet jei patys sutikote priimti Konstituciją, sutikote nustatyti teisėjų kompetencijas, tai turit paklusti tam sprendimui. Čiagi tokia logika, nėra jokios kitos logikos. Europos maisto saugumo agentūros išvadų atžvilgiu taip pat mokslininkų kontrolė yra, yra nustatytos nešališkumo taisyklės, papildomai ekspertizei pasitelkiami tarptautiniai arbitrai... Taigi lygiai tokią pat GMO išlygą pasiūlėme ir dėl pašarams naudojamų grūdų: nors mokslas pasakė, nėra jokių įtakų mėsai, o praktika įrodė, kad genetiškai modifikuoti pašarai yra pigesni, efektyvesni, tačiau jeigu jūs matote savo šalyje ekonominių prielaidų nešerti gyvuliukų tokiais pašarais, nes vartotojai nenori pirkti tokios mėsos, jūs galite imti išlygą. Kai pasiūliau tokią įstatymo pataisą, ir Europos Parlamente ją atmetė ir dabar, ko gero, taryboje atmes.
- Kodėl taip manote?
- Politikas, kuris vadinasi ministru, nebalsuoja už GMO, neturi nuomonės arba balsuoja prieš, nors ir žino, kad jo paukščių, kiaulių ir pieno ūkis negali išsiversti be pigesnių genetiškai modifikuotų pašarų, nors žino, kad jie visiškai nekenksmingi. Jis visą atsakomybę verčia Europos Komisijai, Andriukaičiui ir pan., nes bijo galimo žiniasklaidos puolimo.
Tai jeigu jūs - sąžiningi ministrai, pasisakykite už išlygą ir paskelbkite Lietuvoje, kad uždraudžiate genetiškai modifikuotus pašarus paukštienai, kiaulienai, galvijienai gaminti, žuviai, puikiai žinodami, kad tuos pašarus jūsų fermeriai perka iš Argentinos, Brazilijos, JAV, Kanados genetiškai modifikuotus. Ir pasvarstykite apie pasekmes: Lietuvos produkcija automatiškai ims brangti, nes jai reikės brangesnių pašarų, ir mūsų fermos bankrutuos, žmonės praras darbą, pasvarstykite, kokia bus situacija ekonomikoje, o paskui kokia situacija mokesčių srityje...
- Kaip gydytojas nematote jokių GMO grėsmių?
- Kaip gydytojui man net lengviau - aš turiu kur kas daugiau argumentų, kodėl genetiškai modifikuoti pašarai nesukelia jums jokių problemų. Taip, žinau, žiniasklaidoje kai kurie žmonės pateikia pačių įvairiausių išvedžiojimų, ir net jūsų klausime matau suformuotą nuomonę, kad, Dieve brangus, genetiškai modifikuoti organizmai gali kažką bloga padaryt. Galiu jus nuraminti. Visiška tyla dėl to, kad genetiškai modifikuotos ląstelės naudojamos vaistų gamybai. Ta pati genetiškai modifikuota ląstelė gamina insuliną, gamina įvairius antibiotikus, vakcinas. Įsivaizduokite, jei šiandien reikėtų gaminti didelius kiekius insulino iš kasos sulčių, užmušinėjant gyvulius. Kai mudu gimėm, buvo milijardas žmonių, šiandien pasaulyje arti 9 milijardų. Dar niekad nebuvo tokios žmonijos plėtros, o ją gi reikia pamaitinti.
- Tačiau ES žemės ūkio politika neskatina gaminti.
- Priešingai, skatina nešvaistyti. Tik šiandien dar neturime atviro pasaulio, kad kur noriu, ten siunčiu produkciją. Europos Sąjungoje yra pieno ir kiaulienos perprodukcija, ir mes turėjome priimti sprendimą mokėti šaldytuvams, kad ta produkcija būtų užšaldyta ir laikoma, kol išsispręs politiniai klausimai; mokam pinigą, kad žmonės tiek negamintų, nes yra perprodukcija. Būtų gerai siųsti šiuos produktus ir į Afriką, ir Aziją, bet juk negalite parduoti afrikiečiui maisto europietiškomis kainomis, kai jo darbo užmokestis - 2 doleriai per dieną.
- Bet kiek sveika direktyva vietoj javų auginti karklus?
- Veiklos rūšys gali būti pačios įvairiausios - ir karklų, ir biomasės, ir vaistažolių, ir arbatų, - nesuprantu, kodėl vien grūdinės kultūros turi būti. Tą patį karklą gali priduoti vytelių gamybai, gali žaliajai masei. Ar matėte, kiek į karklą galima priskiepyti augaliukų. Net gėles Briuselio gatvėje galit pamatyt ant karklo stiebo.
- Iki Briuselio Lietuvai toli...
- Kas kliudo Lietuvoje tai daryti? Lietuva yra iš tokio pat molio kaip ir Briuselis. Mes niekuo nesiskiriam. Aš kaip komisaras visiškai neblogas, palyginti su čeku, italu, prancūzu, - aš iš tokio paties molio. Kas čia yra? Menkavertiškumo kompleksas? Pamėginkim atsikratyti to Vingių Jono sindromo. Turėdamas laisvų dienų, pavažiavau į Labanoro pusę, pažiūrėjau, yra puikių sodybų, bet yra, Dieve brangus, labai daug užleistų žemių, ir keista, kad jaunesnė karta nelabai linkusi fiziškai padirbėti..
- Ji gauna išmokas už apleistas žemes.
- Kam sukčiauti - išmokos duodamos tam, kad keistum savo veiklos profilį, užsiimtum kažkuo naudingu toje žemėje, bet nepragertum, nepravalgytum ar atiduotum anūkui. Išmoką duoda, tai aš dabar karvės neauginsiu, kas taip sakė? Keisk gamybos profilį, ieškok savo veiklos nišų, kur galėtum ją panaudot. Aš, pavyzdžiui, manau, kad žemdirbystėje stambiam ūkiui išmokų tiek nereikia (jis laimi mastais), jam reikia ko? Padengti draudimo kaštus nuo gamtos stichijų, o vidutiniam ir mažiukui reikėtų padvigubinti išmokas, nes jiems reikia daugiau, įsitvirtinant smulkaus ūkio nišoje. Lygiai tas pat pasakytina ir apie galimybes padėti su technika ir infrastruktūra; anksčiau buvo tokie agroservisai, jie ir šiandien galėtų mažiems ūkiams ateidami į talką mažinti skurdą kaime.
- Kodėl jo nemažėja - juk Lietuva šitiek metų gauna ir išmokas, ir ES struktūrinių fondų paramą?
- Toji socialinė nelygybė juk ne dėl išmokų. Mokesčių slėpimas yra viena bėda, šešėlinė ekonomika - antra bėda, bet dar viena problema yra dėl mokesčių. Kaip paprašyti „Respublikos“, kad paaiškintų žmonėms, kas yra mokestis - juk čia yra mūsų nacionalinė problema. Štai rinkėjas po mėnesio eis balsuoti ir greičiausiai balsuos už tuos, kurie siūlo mažinti mokesčius, tačiau pats nežino, kas tas mokestis yra. Paklauskite miestiečių apie mokesčius ir jie pasakys: buto mokesčiai dideli. O aš jums sakau: nėra buto mokesčių, nėra duonos mokesčio, nėra batų mokesčio, yra duonos, batų, elektros, šiukšlių išvežimo kaina... Tad jei iš tikro sumažėtų mokesčiai, rinkėjas liktų keliskart apgautas, nes sumažėtų nematomoji piniginė (už daktarus, sveikatą, socialinę apsaugą ir pan.), piniginė, skirta savivaldybių biudžetams ir t.t. Kodėl, klausiate, tokie didžiuliai skirtumai tarp pajamų? Todėl kad mokesčių sistema nėra visuomeniškai orientuota. Mes esam šalis, kuri mažiausiai per tą nematomą piniginę perskirsto visų nacionalinių pajamų. Jeigu dabar struktūrinė parama Lietuvai mažės, o ji tikrai mažės, nes situacija yra labai sudėtinga, tai ką darys Lietuva su tokiu perskirstymu.
Tai kaip galima perskirstant mažiausiai užtikrinti geresnį sveikatos apsaugos, kultūros finansavimą, geresnę socialinę paramą, geresnius savivaldybių biudžetus. Raskit man tokius išminčius pasaulyje. Kam meluoti Tautai į akis. Kiek galima meluoti. Lietuvai reikia ją mylinčių žmonių, ne savas kišenes mylinčių žmonių, - aš jums tiesą sakau.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika"
Rašyti komentarą