ES plėtra vokiečiams svarbi ir dėl nepaliekančio kaltės jausmo.

Svarstydami, kaip balsuoti referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos žmonės natūraliai galvoja daugiausiai tik apie tai, kokia iš to nauda bus mūsų šaliai, ir palyginti mažai yra kalbama, kam ES plėtros reikia senosioms jos narėms.
Kitaip tariant, kam toms penkiolikai daugiau ar mažiau turtingų šalių dar prireikė ir mūsų?
Juolab kad ir ten paprasti piliečiai yra kankinami abejonių - būtent iš jų mokamų mokesčių kaupiami tie mums pažadėti milijardai, jie turės dalytis su mumis savo darbo vietomis, struktūrinių fondų lėšomis ir pan.
"Vakarų ekspresas" praėjusią savaitę turėjo galimybę iš arti stebėti, kokios nuotaikos prieš ES plėtrą vyrauja Vokietijoje.

Jaučia kaltę

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos ES plėtros departamento atstovas Albrechtas fon Vitkė "Vakarų ekspresui" pripažino, jog Vokietija šiame procese turi savų interesų.
Kaip teigė valdininkas, Vokietija iki šiol jaučia kaltę dėl dviejų sukeltų pasaulinių karų, tad mano turinti moralinę pareigą grąžinti skolas.
Labiau pragmatinis interesas - jų pačių saugumas. Pasak A. fon Vitkės, ES baiminosi, jog diktatoriškų režimų valdomos šalys pačios nesugebės pasiekti demokratijos ir rinkos ekonomikos todėl reikėjo bent jau iškelti tikslą - narystę ES - bei suteikti pagalbą jo siekiant, idant sąjungos pašonėje sumažėtų grėsmingų ir neprognozuojamų kaimynų.
Kita vertus, prie ES prisijungus Rytų Europos šalims, iš esmės pasikeis strateginės Vokietijos pozicijos - ilgą laiką buvusi ties rytine ES siena, dabar ji atsidurs sąjungos teritorijos viduryje ir tai esą gerokai palengvins šalies gyvenimą.
Be to, atsidarius sienoms į Rytų pusę ir pagyvėjus prekybai šia kryptimi, būtent Vokietija, esanti arčiausiai, iš to uždirbs daugiau nei toliau į Vakarus nutolusios dabartinės ES šalys.

Pigiau - nekariauti

Anot A. fon Vitkės, vokiečiai supranta, jog naująsias ES nares reikės labai ilgai remti finansiškai, kol jų ekonomika pasieks vidutinį sąjungos lygį.
Valdininkas taip pat pripažįsta, jog visuomenė baiminasi, esą tai jiems atsieis labai brangiai.
Tačiau ES ir jos dabartinių narių valdininkai turi keletą kontrargumentų.
Pasak jų, kur kas brangiau atsieina karinių konfliktų, tokių, kokie buvo, pavyzdžiui, Bosnijoje, sureguliavimas.
Todėl esą jau geriau dabar skirti pinigus šalių vystymui ir demokratijos plėtrai, užuot paskui leidus juos kariniams ar taikos palaikymo tikslams.

Saviems moka daugiau

Kita vertus, Vokietijos valdininkai savo piliečius ramina dar ir tuo, kad ES plėtra tikrai neatsieis brangiau nei buvusių Rytų (VDR) ir Vakarų (VFR) Vokietijų susijungimas.
Pasak A. fon Vitkės, Vokietijos federalinė valdžia buvusiai Rytų Vokietijai skiria 70-80 mlrd. eurų per metus. Šiuo tikslu vakariečiai moka vadinamąjį solidarumo mokestį, siekiantį 8-10 proc. pajamų.
Tuo tarpu ES plėtra į sąjungos biudžetą per 20 mlrd. eurų (maždaug ketvirtadalį viso biudžeto) kasmet sumokančiai Vokietijai per pirmuosius trejus metus papildomai kainuos per 6 mlrd. eurų, ir jokiais naujais specialiais mokesčiais gyventojai esą apkrauti nebus.

Saugosis

Nors vokiečiai tikina nelaikysiantys lietuvių ar kitų šalių kandidačių piliečių savo priešais, ateisiančiais naudotis jų uždirbtais pinigais ar šalies viduje sukurta gerove, jie vis dėlto pasirūpino tam tikrais saugikliais.
Manydama, jog Vokietija labiausiai pajustų darbo jėgos iš Rytų Europos antplūdį, šios šalies valdžia derybose paprašė maksimaliam - 7 metų laikotarpiui atidėti galimybę dirbti čia naujų ES narių piliečiams.
Pasak A. fon Vitkės, viena vertus, tokio saugiklio reikia psichologiškai nuraminti žmones, nes preliminariai skaičiuojama, jog į Vokietiją gali atvykti dirbti vos apie 200 tūkst. žmonių.
Kita vertus, Vokietija iš tiesų turi problemų dėl nedarbo, kuris visoje šalyje oficialiai siekia per 10 proc., tačiau yra regionų, ypač buvusios VDR teritorijoje, kur nedarbo lygis siekia net 20 proc.
Beje, Vokietijos valdininkas atkreipė dėmesį į tai, jog saugiklių išsikovojo ir šalys kandidatės, pavyzdžiui, - dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Nėra alternatyvos

Kalbėdamas apie galima Lietuvos ateitį ES, A. fon Vitkė visų pirma akcentavo tai, kad mūsų šalis paprasčiausiai neturi kitos alternatyvos.
Anot valdininko, net Vokietija viena pati būtų per maža daryti kokią nors įtaką pasaulio politikoje, o ką kalbėti apie tokią mažą šalį kaip Lietuva.
Kita vertus, tos mažos šalys per savo atstovus ES struktūrose turės palyginti nemažą įtaką, tad žmonių baimė, esą vos tik išsivadavome iš vienos sąjungos ir jau stojame į kitą, pasak A. fon Vitkės, šiuo atveju neturinti jokio pagrindo.