Emigruoti skatina neviltis dėl būsimos pensijos

Dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių – taip mano 60,3 proc. tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos dalyvių. 23,2 proc. gyventojų vertina, kad pensijų sistema Lietuvoje neturi jokios įtakos emigracijai, o nuomonės šiuo klausimu neišsakė 16,5 proc. dalyvių.

„Sunki dabartinė socialinės sistemos padėtis ir mažos valstybės galimybės didinti pensijas lemia, kad jauni žmonės sunkiai gali tikėtis didesnių teigiamų pokyčių tuomet, kai jie patys turės gauti pensiją. O jauni žmonės, ypač labiau išsilavinę, dažniausiai labiau domisi savo finansais ir būsimais pragyvenimo šaltiniais, todėl ieško geresnių perspektyvų svetur“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Jauni žmonės mažiausiai patenkinti pensijų sistema – 67 proc. iki 29 metų amžiaus gyventojų atsakė, kad pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje. Tuo tarpu taip temano 43,1 proc. vyresnių nei 70 metų apklaustųjų, o 43,7 proc. senjorų šiuo klausimu nuomonės neturi.

„Negalima tikėtis, kad sočią senatvę užtikrins dabartinės įmokos į pensijų fondų sąskaitas, vienam žmogui vidutiniškai nesiekiančios 30 litų per mėnesį. O „Sodros“ finansinės galimybės mokėti pilnavertes pensijas būsimiems pensininkams bus vis mažesnės dėl prastėjančių demografinių tendencijų“, – aiškina Š. Ruzgys.

Nesvarbu koks atlyginimas

Tyrimas taip pat parodė, kad trečdaliui (31,7 proc.) dirbančių asmenų (21,9 proc. visų gyventojų) nėra jokio skirtumo, ar darbdavys moka jam viešą atlyginimą ir sumoka visus mokesčius. Taip gyventojai atsakė paklausti, ar įmokos į pensijų fondus paskatino siekti skaidraus atlyginimo. Nedirbantys nurodė 30,8 proc. visų apklaustųjų.

„Pasitikėjimas valstybe ir šešėlinės ekonomikos lygis yra tiesiogiai susiję – kuo pasitikėjimas mažesnis, tuo didesnė šešėlinė ekonomika. Deja matome, kad šiuo metu vykdoma valstybės socialinė politika nemotyvuoja spręsti ir tokių socialinių negandų, kaip mokesčių vengimas, korupcija ir kita“, – pažymi Š. Ruzgys.

Kiti 20,6 proc. visų gyventojų, teigė netikintys, kad valstybė tęsės pažadus sugrąžinti įmokas į pensijų fondus, todėl neėmė siekti skaidresnio atlyginimo. 14,3 proc. teigė kad turėjo dar vieną priežastį reikalauti skaidraus atlyginimo, o 12,4 proc. norėtų skaidraus atlyginimo siekti, bet negali paveikti darbdavio.

Apklausos duomenimis 89,1 proc. gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“). Iš jų 21,5 proc. teigia, kad sprendimui pritartų, jei būtų aiškus jo „galiojimo“ laikotarpis ir kaip bus kompensuojamos sumažintos įmokos, dar 16,9 proc. respondentų sprendimui pritartų tik tuo atveju, jei būtų numatyta vėliau sumokėti dabar nepervedamus pinigus, apskritai tokio žingsnio nepalaiko 50,7% gyventojų.

Sprendimui mažinti įmokas į pensijų fondus tepritaria 9,5 proc. respondentų, o didžiausia pritariančiųjų dalis – tarp pensininkų (apie 20 proc. apklaustų vyresnių nei 60 m. žmonių).

Reprezentatyvi „Vilmorus“ apklausa „Omnibusas“ atlikta lapkričio 3 – 15 d. Jos metu apklaustas 1.000 ne jaunesnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvos teritorijoje taip, kad atspindėtų visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.