Emigrantus namo prisikvies tyrimais

Vakar išdidžiai buvo pristatyti užsienio lietuvių nuomonės apklausos rezultatai. Nedidelis tyrimas, labiau primenantis kursinį darbą, neva leidžiantis daryti bent kažkokias išvadas apie lietuvių, gyvenančių užsienyje, padėtį, nuomonę ir lūkesčius, susijusius su Lietuva. Apklausoje tedalyvavo vos 635 respondentai.

Bendrovės VILMORUS atliktas tyrimas užsienio lietuvius galėjo pasiekti socialiniuose tinkluose, per užsienio lietuvius vienijančias bendruomenes ir organizacijas, kurios kvietė prisidėti prie tyrimo. Atrodytų, sprendimas gal ir neblogas, tik kad tame pačiame tyrime buvo gauti rezultatai, kad nors didžioji dauguma užsienyje gyvenančių lietuvių žino apie egzistuojančias lietuvų bendruomenes, jų veiklose dalyvauja ir teikiamomis paslaugomis naudojasi vos 37 proc. Tai rodytų, kad pristatomame tyrime ir dalyvavo tik tų 37 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių atstovai. Visų kitų nuomonė taip ir liko neišgirsta.

2014 metų spalio 7 - lapkričio 17 d. apklausus 6 mėnesius ir ilgiau užsienyje gyvenančius lietuvius, buvo sužinota, kad 51 proc. apklaustųjų nedalyvavo nei Lietuvos prezidento, nei Seimo rinkimuose. Tačiau daugiau gilintis į tokius klausimus arba atsakymų priežastis nebuvo pasivarginta, kaip ir išanalizuoti priežastis, kodėl net trečdalis apklaustųjų akcentavo nesvarstantys galimybės grįžti į Lietuvą. Užtat ministerijai aktualūs klausimai pasirodė susiję su emigrantų žiūrimais kanalais, ambasadų ir konsulatų veikla, Lietuvos įvaizdžiu užsienio šalyse.

„Du trečdaliai nori sugrįžti ir nemato tam kliūčių - čia, sakyčiau, yra tas teigiamas skaičius, kuriuo mes ir džiaugiamės. Tad nemanau, kad tas (30 proc. - aut. past.) skaičius labai didelis, juolab kad imtis buvo ne tik laikinai išvažiavę, bet ir jau įleidę šaknis užsienyje lietuviai“, - bandė aiškinti užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius. Deja, atsakydamas į kitą klausimą, viceministras, tarsi pamiršęs, ką prieš tai kalbėjo, jau mini, kad „tie du trečdaliai ne grįžta, o tiesiog nemato trukdžių sugrįžti. Nereikėtų painioti tų, kurie nemato kliūčių sugrįžti, ir tų, kurie nori sugrįžti.“

Iškilus klausimui dėl apklaustųjų, kurių didžioji dauguma (80 proc.) turintys aukštąjį išsilavinimą, tikslaus atsakymo į klausimą, kodėl ministerija nenorėjo sužinoti darbininkiško sluoksnio atstovų nuomonės ir savijautos, vieningas atsakymas taip pat nenuskambėjo. „Respondentai dalyvavo apklausoje, o ne buvo apklausti. Čia selektyvizmo jokio nebuvo. Jeigu taip sutapo, kad didesnė dalis aktyvių dalyvių pažymėjo aukštąjį išsilavinimą, manyčiau, kad gal tiesiog tokia tendencija. Žinoma, anketa galėtų būti platesnė ir gilesnė, tačiau čia jau finansų klausimas ir turėtų būti ne tik URM reikalas tokį išsamų tyrimą atlikti“, - bandė aiškinti viceministras.

„Vakaro žinioms“ Vilmorus direktorius Vladas Gaidys teisinosi, kad URM atliktas tyrimas neturėtų būti vertinamas moksliniais aspektais: „Didelė dalis klausimų buvo operacionalūs. Šis projektas nebuvo mokslinis ar psichologinis tyrimas, o daugiau nuomonė apie kažkokius gana konkrečius dalykus. Gal tai daugiau buvo ekspertų apklausa. Tų žmonių, kurie domisi lietuvybe, nori ją išlaikyti ir seka informaciją iš Lietuvos. Daugiausiai jų yra išsilavinę ir turintys visai neblogus darbus.“

Lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą daugiausiai įtakos galėtų turėti šie veiksniai

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“