Emigracijoje gyvenantys lietuviai jaučiasi geriau nei savo gimtojoje šalyje likę tautiečiai

Vienos iš tyrėjų, dr. Kristinos Žardeckaitės-Matulaitienės teigimu, tyrimo rezultatai atskleidė, kad užsienyje gyvenančių lietuvių, nepriklausomai nuo lyties, visų gerovės sričių - emocinės, psichologinės ir socialinės - rodikliai yra geresni.

"Emigrantų psichologinė, socialinė ir emocinė gerovė yra aukštesnė. Galima teigti, kad lietuvių emigrantai pozityviau reaguoja į savo gyvenimo įvykius, pozityviau vertina tiek save, tiek aplinkinius žmones, tiek ir visuomenę, kurioje tuo metu gyvena, todėl jaučiasi labiau jos priimti", - sako VDU lektorė.

Vis dėlto išskirti, kuri gerovės sritis yra svarbiausia negalima, tai priklauso nuo konkretaus žmogaus.

Pasak dr. Rasos Markšaitytės, tam, kad žmogus būtų laimingas, visos šios pagrindinės sritys turi būti patenkintos bent jau tam tikru lygiu.

"Deja, žmogus, kuris turi aiškų tikslą ir visas galimybes jo siekti (emocinė gerovė), puikiai išnaudoja savo meistriškumą savirealizacijai ir yra visapusiškai patenkintas savimi (psichologinė gerovė), bet nepatiria pozityvaus, priimančio santykio su kitais žmonėmis ar yra atstumtas bendruomenės (socialinė gerovė), vargu ar kada pasakys, kad yra visiškai laimingas", - teigia psichologė.

Tyrime emigracija išliko reikšmingai susijusi su gerovės rodikliais ir tuomet, kai analizėje buvo atsižvelgta į socialinius ir demografinius veiksnius: lytį, amžių, išsilavinimą, partnerio turėjimą, kvalifikuotą darbą ir pajamas. Tačiau, pasak tyrėjų, aukštesnę emocinę gerovę stipriau prognozavo ne emigracija, o gaunamos pajamos, taip pat didesnė emigrantų gerovė buvo susijusi su stipresniu apsisprendimu likti gyventi užsienyje:

"Apsisprendę ilgam likti gyventi emigracijoje lietuviai pasižymi didesne gerove nei dėl tokio sprendimo dar abejojantys emigrantai", - teigia dr. Laura Šeibokaitė.

Apibendrindamos tyrimą mokslininkės nurodo, kad lietuviai emigrantai pasižymi aukštesniais gerovės rodikliais nei tėvynėje likę tautiečiai.

"Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuvių sprendimas emigruoti gali būti vertinamas kaip apgalvotas ir racionalus pasirinkimas, atsižvelgiant tiek į emigracijos naudą, tiek ir dėl jos kylančius praradimus bei vedantis didesnės gerovės link. Kita vertus, lietuvių gerovė nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyvenama, yra susijusi su finansinį komfortą užtikrinančiomis pajamomis, aukštesniu išsilavinimu bei galimybe dirbti kvalifikuotą darbą. Taigi didesnis uždarbis ir savirealizacijos galimybės gali padėti sukurti gerovę ir gimtojoje šalyje", - tikina dr. A. Pranckevičienė

Negalima teigti, kad lietuviai Lietuvoje yra nelaimingi vien dėl savirealizacijos darbinėje srityje stokos.

"Tie asmenys, kurie dirba juos tenkinantį darbą, gauna pajamas, leidžiančias užtikrinti savo ir savo šeimos poreikius, turi aukštąjį išsilavinimą, yra patenkinti savo gerove nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyvena", - tikina Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė.

Psichologė sako, kad mūsų šalyje yra susiklosčiusios tradicijos skųstis ir būti nepatenkintais.

"Atrodo, kad nepasitenkinimas bei skundai, ypač socialine situacija, politikais ar neįvertinimu darbe, yra lyg "kovos" su sistema išraiška vengiant atsakomybės už savo pasirinkimus. O į užsienį emigravę lietuviai patenka į kitokių tradicijų kultūras, kuriose norint prisitaikyti būtina keisti tiek požiūrį į visuomenę, tiek ir į savo asmeninį indėlį", - teigia K. Žardeckaitė-Matulaitienė.

Prof. dr. Auksės Endriulaitienės teigimu, atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad atsižvelgiant į dirbančiojo asmens savo darbo vertinimą, demografiniai veiksniai, pavyzdžiui, išsimokslinimas, vertinant gerovę tampa ne tokie svarbūs.

"Nustatėme, kad didesne gerove pasižymi tie emigracijoje ir Lietuvoje gyvenantys asmenys, kurie yra labiau patenkinti savo darbu nepriklausomai nuo objektyvių darbo ypatumų, tokių kaip einamos pareigos, gaunamas atlyginimas ir pan. bei kurie patiria mažesnį konfliktą tarp įsipareigojimų darbe ir namų ruošos darbų", - tyrimo rezultatus komentuoja VDU mokslininkė.

VDU psichologės A. Pranckevičienės įsitikinimu, skirtingų šalių emigrantų gerovės vertinimo skirtumai atspindi kultūrų skirtumus. "Asmenys, kilę iš individualistinių visuomenių (Vakarų pasaulio šalys), vertindami savo gyvenimą yra labiau linkę remtis savo vidine atskaitos sistema. O, asmenys, kilę iš kolektyvistinių visuomenių (Rytų šalys), linkę vadovautis supratimu, kiek tam tikram gyvenimo būdui linkę pritarti kiti tos visuomenės atstovai. Taigi pasitenkinimas gyvenimu šiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus - priklauso nuo to, kiek laimė yra vertybė konkrečioje kultūroje", - sako mokslininkė.

Mokslininkai, siekdami įvertinti žmogaus laimę dažnai tyrinėja labai įvairius aspektus. Pavyzdžiui, tarptautinė tyerimų bendrovė "Gallup", skaičiuodama kiekvienos šalies laimės indeksą apibendrina tris rodiklius: pačių gyventojų įvertintas savo gyvenimo sąlygas, vidutinę gyvenimo trukmę šalyje ir gamtos išteklių panaudojimo ir at(si)naujinimo sąlygas.

Psichologės A. Pranckevičienės teigimu, psichologai, kalbėdami apie žmogaus gerovę, dažniausiai analizuoja ir vertina tai, kiek ir kaip žmogus sutaria pats su savimi, kiek jis jaučiasi laisvas daryti sprendimus ir kiek atsakomybės už juos prisiima, kiek geba pasinaudoti aplinkos siūlomomis galimybėmis tobulėti. Taip pat svarbu, kiek jis auga ir realizuoja save kaip asmenybę, kiek sugeba kurti šiltus, draugiškus, artimus santykius su žmonėmis, kiek sugeba rūpintis kitų gerove, kiek teigiamai ir neigiamai vertina kitus žmones, kaip sugeba sietis su visuomene, bendruomene, kurioje gyvena.