Pagaliau paaiškėjo, kokios tiksliai cheminės medžiagos yra "pamestos" bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje esančiame sandėlyje.
Dalį jų ištyrė ir tyrimo išvadas uostamiesčio teisėsaugininkams perdavė Chemijos institutas.
Ekspertizė patvirtino, jog beveik pačiame Klaipėdos miesto centre yra sudėtos išties pavojingos cheminės medžiagos, tarp jų - ir uždraustos naudoti Lietuvoje.
Šios medžiagos turi būti sandėliuojamos pagal tam tikras taisykles, tuo tarpu dabartinis jų laikymo būdas jokių taisyklių neatitinka.
Nuo skysčio iki košės
Iš viso chemikai iš "Klaipėdos laivų remonte" esančio sandėlio paėmė 28 mėginius. Pagal aprašymą, minėtame sandėlyje yra laikomos medžiagos, turinčios įvairių spalvų skysčio, košės, miltelių, tablečių, kristalų ir kt. pavidalus.
Beje, pasak Chemijos instituto mokslinio bendradarbio dr. Romualdo Rekerto, norint nustatyti visas sandėlyje laikomas chemines medžiagas, reikėtų paimti net kelis šimtus mėginių, nes medžiagų įvairovė - didžiulė.
Uždrausti naudoti Lietuvoje
Tarp ištirtų preparatų chemikai aptiko šešias pesticidų rūšis, kurios apskritai yra uždraustos naudoti Lietuvoje: heksatiuramą, pentatiuramą, ir acetlurą, sumaišytą su DDT.
Šios medžiagos - organiniai junginiai, savo sudėtyje turintys daug chloro, besikaupiantys aplinkoje, o laikui bėgant, skylantys į įvairius toksinius junginius, labai pavojingus gamtai ir žmonėms.
Paprastai jos naudojamos kaip fungicidai - chemikalai nuo grybinių augalų ligų, o su DDT sumaišytas acetluras - ir kaip insekticidas, t.y. chemikalas žalingiems vabzdžiams naikinti.
Uždegtų net vandenį
Ištyrę tamsiai rudą drėgną masę, chemikai išsiaiškino, jog tai - su žemėmis susimaišęs magnio chloratas, šiaip naudojamas kaip herbicidas - preparatas, kuriuo naikinamos piktžolės.
Netekęs vandens arba susimaišęs su kitomis organinėmis medžiagomis, magnio chloratas lengvai užsiliepsnoja. Todėl ši medžiaga yra labai pavojinga, nes ji paprastai sukelia pesticidų sandėlių gaisrus.
Kylant temperatūrai, magnio chloratas skyla į deguonį, kuri dar labiau skatina degimą, ir metalinį magnį, kurio degimo temperatūra viršija 1500 laipsnių celsijaus. Tokiomis sąlygomis dega netgi tai, kas paprastai degti neturėtų, pavyzdžiui, - vanduo.
Skęsta skolose
Chemikų rekomendavimu, reikėtų identifikuoti ir likusius nežinomus junginius (vieno mėginio ištyrimas kainuoja apie 100 Lt), juos tinkamai surūšiuoti ir tvarkingai išdėlioti atokiame nuo gyventojų ir vandens telkinių sandėlyje.
Tačiau iki šiol neaišku, kas ir kada išgabens pesticidus iš uostamiesčio.
Kaip žinoma, čia juos atvežė Algimanto Jonaičio komercinė įmonė.
2000 metų rudens pradžioje iš trijų aplinkinių savivaldybių teritorijų surinkti senus pesticidus ir išvežti juos į Maroką pasiryžęs A. Jonaitis gavo Aplinkos ministerijos leidimą tą daryti.
A. Jonaičio įmonė spėjo sudaryti sutartis su Klaipėdos, Kretingos bei Telšių savivaldybėmis bei paimti iš jų pesticidams išgabenti skirtus pinigus. Tačiau maždaug po mėnesio Aplinkos ministerija pesticidus gabenti uždraudė.
Klaipėdoje "nusėdę" pesticidai buvo atgabenti iš Telšių rajono, Gadūnavo kaimo. Kilus skandalui, Telšių rajono savivaldybės valdyba sutiko priimti šias medžiagas atgal, bet tik po to, kai A. Jonaičio įmonė grąžins už jų išgabenimą sumokėtus beveik 43 tūkst. Lt.
Tuo tarpu A. Jonaičio įmonė yra įsiskolinusi daugeliui institucijų, tarp jų - Klaipėdos savivaldybei (5 tūkst. Lt), Kretingos rajono savivaldybei (11 tūkst. Lt), vienam fiziniam asmeniui (7 tūkst. Lt) bei bendrovei "Klaipėdos laivų remontas" (12 tūkst. Lt), iš kurios nuomojasi sandėlį ir nemoka numos mokesčio.
Nors teismas skolas yra priteisęs, antstoliai neranda, ką iš šios įmonės paimti.
Pagrindinis įrodymas
Uostamiesčio teisėsaugininkai A. Jonaičiui buvo iškėlę, vėliau nutraukę, o, įsikišus miesto politikams, vėl atnaujino baudžiamąją bylą dėl stipriai veikiančių ar nuodingų medžiagų laikymo ir gabenimo taisyklių pažeidimo.
Pasak parengtinį tardymą atliekančios Klaipėdos 1 PK tardytojos Ilonos Griciuvienės, chemikų ekspertizės išvados, kuriomis patvirtinama, jog sandėlyje laikomos pavojingos medžiagos, taps pagrindiniu įrodymu šioje byloje.
I. Griciuvienės teigimu, šiuo metu ji perdavė bylos tyrimo priežiūrą prokuratūrai ir kartu su šia institucija bus sprendžiama, ar atiduoti bylą teismui, ar tirti ja toliau.
Beje, kol kas neaišku, ar A. Jonaitis, ėmęsis įgyvendinti trims savivaldybėms duotus įsipareigojimus, buvo supažindintas su netikėtai priimtu Aplinkos ministerijos sprendimu uždrausti gabenti senus pesticidus, be to, kai kuriems specialistams abejonių kelia ir mėnesį prieš tai šios ministerijos išduoto leidimo tai daryti teisėtumas.
Rašyti komentarą