Dėl gaisro Kuršių nerijoje - tyrimas

Aplinkos ministerija antradienį paskelbė išvadas, ar buvo tinkamai reaguota į tik per plauką didžiule tragedija netapusią nelaimę pajūryje.

Anot ministro V. Mazuronio, jis jau parašė pavedimus, skirtus ištirti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės Rūtos Baškytės bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės Aušros Feser darbą.

"Sudarau komisiją VSTT direktorės nusižengimui tirti. (...) VSTT vadovybė ir pati vadovė turi būti įvertinta už kontrolės, taikant priešgaisrines ir kitas priemones, nepakankamą vykdymą. (...) Taip pat pavedu VSTT direktorei R. Baškytei nustatyta tvarka ištirti dabartinės direktorės A. Feser veiksmus ir veiklą, susijusią su gaisru - budėjimas, žmonės, automobilių pasiruošimas gaisro gesinimui ir panašiai", - antradienį sakė V. Mazuronis.

Pasak ministro, gaisrą sukelti galėjo bet kas, tačiau jis neabejojo, kad kaltas yra žmogus.

"Ekspertai dirba, bet jų atsakymo kol kas nėra. Tačiau bet kokiu atveju prie to gaisro - ar išmesdamas kažkokią šukę, ar rūkydamas, ar eidamas, ar tyčia, ar ne, mano nuomone, prisidėjo žmogus", - teigė jis.

Anot jo, kol kas nebus imtasi ryžtingų priemonių, tačiau komisija ir Aplinkos ministerija svarstys galimybę uždrausti Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

V. Mazuronis taip pat pasirašė pavedimą generaliniam miškų urėdui Benjaminui Sakalauskui įvertinti ir pateikti siūlymą, kuriai miškų urėdijai turėtų būti perduota Kuršių nerijos miškų priežiūra. Gavus jį bus inicijuotasmiškų perdavimo procedūra.

Po įvykusio gaisro Kuršių nerijoje Aplinkos ministerija buvo sudariusi specialią komisiją, kuriai vadovavo viceministras Linas Jonauskas.

Pasak jo, komisijos nariai po gaisro išvyko į Kuršių neriją, kur stebėjo aplinką bei bendravo su Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojais.

L. Jonauskas teigė, kad gaisro teritorijoje buvusios stebėjimo kameros gaisro neužfiksavo, nes tuo metu buvo paprasčiausiai išjungtos.

"Nebuvo pradėtas budėjimas. Kameros yra veikiančios, tačiau jos nebuvo įjungtos, nebuvo žmogaus, kuris stebėtų apie galimą gaisrą gautą signalą", - teigė L. Jonauskas.

Anot jo, iš dešimties vandens paėmimo vietų iš dalies buvo įrengtos tik aštuonios.

"Vadinasi, yra padarytas privažiavimas prie Kuršių marių paimti vandenį, tačiau iki galo ta sistema neveikia ir privažiavimas neužtikrina, kad tas vanduo būtų paimtas", - sakė viceministras.

Jo teigimu, priešgaisrinis stebėjimas nepradėtas, nors miškų gaisringumas jau prieš kelias dienas buvo pasiekęs 3 degamumo klasę.

Kilus gaisrui, skambinant Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos nurodytais telefonais, prie kurių turėjo būti budima gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, trimis nurodytais telefono numeriais niekas neatsiliepė.

Komisijos teigimu, pažymėtina, kad Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos patikrinimų metu nustatyti miško priešgaisrinės apsaugos organizavimo trūkumai nepašalinti, o VSTT, įgyvendinama nacionalinio parko direkcijos savininko teises ir pareigas, pagal kompetenciją nepakankamai koordinavo ir kontroliavo parko direkcijos veiklą.

Nacionalinio parko direkcijos darbuotojai, gavę informaciją apie gaisro kilimą, reagavo tinkamai, operatyviai atvyko į gaisro vietą, organizavo pirminius veiksmus iki atvykstant ugniagesių ir miškų urėdijų pajėgoms ir daug prisidėjo prie gesinimo darbų koordinavimo ir gaisro židinių likvidavimo.

L. Jonausko teigimu, kai kurie gaisrą gesinę gaisrinės pareigūnai darė prielaidą, kad ugnis galėjo įsiplieksti keliose miško vietose iškart.

"Nereikėtų atmesti ir padegimo versijos", - svarstė jis.

Valstybinės miškų tarnybos pirminiu vertinimu, gaisro metu išdegė 104,3 ha medynų, iš jų – 88,4 ha kalninės pušies medynų. Bendras gaisravietės apimtas plotas sudaro 117,6 ha.