Dėl euro viskas nebrangsta: tikėti politikais ar savomis akimis?

„Drastiškų pokyčių, kai visi bijojo, kad viskas pabrangs, tikrai nevyksta“, - vakar per daugybę radijo stočių skambėjo finansų ministro R.Šadžiaus balsas.

Tikrai nepagrįstos žmonių baimės, kad gerokai daugiau moka parduotuvėse, kavinėse, kirpyklose, taksi?

„Statistika rodo, kad prekių kainos per 2014 metus truputėlį sumažėjo, o paslaugų kainos išaugo daugiau nei 2 proc. Ir tai ne dėl euro įvedimo, o dėl ekonominių tendencijų, pirmiausia - dėl augančių atlyginimų šalies ūkyje. Ir toliau mes stebime tą patį - paslaugos, iš esmės visos, brangsta, bet labai pamažu. Tuo metu didelė dalis prekių pinga“, - teigė R.Šadžius.

O kaip vertinti Statistikos departamento užfiksuotus duomenis, kad iš stebimų 100 prekių kainų brango beveik pusė?

„Apie 46 pozicijose per pastarąjį mėnesį įvyko šioks toks kainų padidėjimas. Apie 40-ies kainos sumažėjo. Taigi, drastiškas kainų pokytis nevyksta, - per radiją atkirto finansų ministras. Ir dar pridūrė: - Kviečiu žvilgtelėti į degalinių švieslentes, kaip kainos mažėja.“

Gal čia Finansų ministerija prie to prisidėjo, o ne rekordiškai pasaulio biržose pigusi nafta? Jei taip, R.Šadžius irgi gali prisiklijuoti lipduką „Perskaičiuota sąžiningai“.

„Vakaro žinios“ šiandien aiškinasi, ar parduotuvėse apsilankę žinomi žmonės tiki politikais, ar savomis akimis.

Krokodilas Gena su Kūlverstuku džiaugėsi padarę gerą darbą - sukalę inkilėlį. Jie nuoširdžiai nesuprato, kodėl liko neįvertinti. Kadras iš filmo „Kūlverstukas ir krokodilas Gena“.

Vaiva MAINELYTĖ, aktorė:

Mažai dar ką pirkau už naujus pinigus - tik pieno, kiaušinių, jogurtų. Labai daug akcijų parduotuvėse, čia suveikia psichologinis momentas, kad perki pigiau. O ką šneka ministrai ar politikai, manęs neįtikina. Esu tokio amžiaus, kad man visos tos dainelės seniai aiškios. Bet aš tiesiog tausoju sveikatą ir nesigilinu į tuos šūkčiojimus, kad gyvenimas gerėja, niekas nebrangsta, tik pinga. Man reikia daug jėgų, nes turiu užsidirbti pragyvenimui, kitaip net buto negalėčiau išlaikyti.

Kuo dabar galima tikėti? Pamatytumėte, kaip aš dabar jau beveik metus gyvenu užkalta kaip tremtinė: buto balkonas nupjautas ir užkaltas paprasčiausia lenta. O buvo pažadėta, kad namo balkonai bus renovuojami, gyventojai pasirašė už remontą. Bet pastoliai buvo nukelti, firma bankrutavo. Kita reikalauja už renovaciją 80 tūkst. litų, o už nupjovimą ciniškai siunčia sąskaitas po 300 litų kas mėnesį.

Iš pradžių nemokėjau, paskui ėmė gąsdinti antstoliais ir sumokėjau. Aš jau ne kovotoja. Supratau, kad niekam dėl nieko dabar nepasiskųsi. Anksčiau labai piktindavausi, kad jauni žmonės, mūsų protai, geriausi gydytojai, kiti specialistai išvažiuoja į užsienį. Dabar jau viską suprantu - kiek galima kentėti, kiek galima tikėti cinišku melu? Senoji karta prie to pripratusi, tas nuolatinis valdžios melas turbūt su motinos pienu įsismelkęs. Gaila, bet nieko optimistinio nematau ir toliau.

Ostapas Benderis su Kysa Vorobjaninovu džiaugėsi padarę gerą darbą - nupiešę plakatą valstybinei obligacijų loterijai. Jie nuoširdžiai nesuprato, kodėl liko neįvertinti. Kadras iš filmo „12 kėdžių“.

Elvyra ŽEBERTAVIČIŪTĖ, aktorė:

Nors parduotuvėje kartais susigaudyti ir sunku, bet palyginusi kainas matau, kad daugelis jų yra pakilusios. Visa tai susiję su apvalinimais po euro įvedimo. Juk apvalinti visuomet labai nesinori į tą pusę, kuri tau nepalanki. Bet pirkti vis tiek reikia. Gerai, kad esu pensininkė, tai man nedaug reikia, o jei ko nors negaliu sau leisti, galiu atsisakyti. Bet šeimas turintys žmonės ir auginantys vaikus sau negali leisti atsisakyti pirkti maisto produktų. O ką kalbėti apie ligonius, kuriems reikia ne tik maisto, bet ir brangiai kainuojančių vaistų.

Kasdien girdžiu per radiją, kad atpigo vaisiai, kiti produktai, kad kyla ekonomika, kad mes visur pirmaujame ir rodome pavyzdį. Bet juk ne. Ateinu į parduotuvę ir aiškiai matau, kad niekas neatpigo. Nuolat meluojama žmonėms į akis kaip komunistiniais laikais. Ir taip yra pas mus visur, ne tik kainose - visur platinamas melas ir įtikinama, kad taip turi būti. Man dėl to labai liūdna.

Mes priartėję prie tokios politikos. Bet ar čia demokratija? Esu nusivylusi visais aukštai sėdinčiais vadukais, kurie susikibę rankomis mums kiša į galvas, kad jų sugalvotos apgavystės yra teisėta. Mus tiesiog apgaudinėja. Apgavo, nes sakė, kad kainos nekils, o dabar pradėjo aiškinti, kad šitas kilimas ne dėl euro. Jie aiškina, kad taip turi būti. Žinoma, mes suprantame, kad kainos kartais kyla ir tai natūralu, bet tada kyla ir algos.

Bet apie algų kėlimą mes negirdime. O mes tik girdime, kad kažkokioms ministerijoms reikalingos mašinos, kažkur seimūnai išleidžia siaubingas sumas nereikalingoms kelionėms, kažkur dingsta milijonai ir nėra kam atsakyti, nes yra skylių, per kurias galima išlįsti. Turime kiaurą rėtį, kuriuo nėra kam pasirūpinti todėl, kad tai jiems naudinga. Juk po kiekvienos Seimo kadencijos iš ten išeina po kelis naujus milijonierius. O mes taip ir liksime vargšais, kuriems viskas nuleidžiama iš aukštai. Už viską tas paprastas žmogus sumoka, nes jis jau niekuo nebetiki, yra pilnas apatijos ir tempia viską kaip nuvargęs kuinas. Kodėl? Nes visuomet žmogaus nuomonė kaip į sieną.

Lietuvos finansų vadovai šiemet sausio 1-ąją vietoj lito įvedė eurą, dėl kurio niekas neturėjo brangti. Valstybės vyrai nuoširdžiai nesupranta, kodėl liko žmonių neįvertinti. Stasio Žumbio nuotr.

Saulius SONDECKIS, dirigentas:

Na tai kas, ką politikai sakė, aišku, kad prekės pabrangs. Į parduotuvę einu retai, bet žmona jau sakė, kad kainos šiek tiek pakilo. Man tai primena 2001-uosius, kai eurą įsivedė graikai. Tuomet aš ten daug dirbau, tad vieną euro įvedimą aš jau pragyvenau. Ten labai greitai viskas pabrango, o kainos pakilo tris kartus. Tuomet ten galėjai papietauti už 100 drachmų (apie 0,29 euro centus, - red. past.), tai įvedus eurą pietums teko išleisti 300 ar 400 drachmų.

Prekės pabrangs, taip politikai jau nusprendė. Bet gal bent taip galės mūsų atlyginimai susilyginti su kitomis šalimis. Tik atlyginimai turi kilti kartu su kainomis, o ne vėliau. Juk daug žmonių vargsta Lietuvoje. Dabar kalbame, kad liaudis bus nuskurdinta, bet apie tai reikėjo kalbėti ir prieš tai, bet be jūsų niekas to beveik nebandė. O dabar reikės su tuo gyventi ir galvoti, kaip išgyventi.

Aš nesu ekonomistas ir nežinau, ar euras bus naudingiau Lietuvai. Bet esu visiškai tikras, kad eiliniam žmogui litas vis tiek būtų buvęs naudingesnis. Žmonėms bus sunkiau, o kai kam tai bus didelės problemos. Liks dalis žmonių, kurie iš to pelnysis ir nepajus jokių kainų kilimų, nes tai leis uždirbti. Visa tai ne nuo mūsų priklauso, mums reikės tik mokėti. Nesąžininga yra tai, kad buvo leidžiama jau po sovietinės tvarkos sukurti tokią ekonomiką, kurioje susidarė tokia didelė materialinė žmonių atskirtis. Dabar vieni neaišku iš kur nepaprastai turtingi, o kiti vargsta. Tie, kurie pinigų turi, gal jiems tas pabrangimas ir nieko nereikš, bet kitam reikš ir labai daug.

Rimgaudas KARVELIS, aktorius:

Palaukite, pamatysime, kaip kainos pakils po metų. Dabar dar juokas - sumoki, nusispjauni ir išeini. Dabar apelsinų kilogramas kainuoja vieną eurą. Tai metų pabaigoje kainuos kokius 3 eurus, pamatysite, taip ir bus.

Politikai sakė, kad niekas nebrangs, bet jie visuomet meluoja. Jie žiūri tik savo kišenės. Juk politikai jums tuojau atrėš, kad čia ne jie brangina, o verslininkai. Politikams iš viso ir nerūpi mūsų vargšų problemos, jie gerai gyvena, nemanykite.

Pensijos ir atlyginimai turėtų pakilti, bet kaži ar taip bus. Politikai, bankininkai, finansininkai - jie gerai uždirba. Aš štai gavau pensiją ir daugiau kaip pusę jos teko atiduoti už butą. Parduotuvėje iš pradžių gal galima pagalvoti, kad apelsinai, kurie kainuoja 1 eurą, yra nebrangūs, gal net visai pigūs. Bet štai reikia pagalvoti, kiek pinigų piniginėje turi. Tada ir pamatysi, kas iš tikro brangu. Štai ir gyvenk, kad nori. Gal ir gerai, numesim svorio dabar visi, būsim liekni, gražūs. Politikai turbūt nori mums gero, kad figūras prisižiūrėtume. Tokia politika, ji niekada nebus švari, ne tik prekyboje.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios