Degalų spekuliantų reisus į Rusiją apmoka valstybė

Degalų spekuliantų reisus į Rusiją apmoka valstybė

Neringos valdžia pastebėjo, kad pastaruoju metu masiškai padaugėjo žmonių, norinčių deklaruoti gyvenamąją vietą Kuršių nerijoje. Tačiau tai nereiškia, kad daugėja norinčiųjų gyventi šiame krašte. Nemaža dalis šitaip daro vien dėl to, kad galėtų neatlygintinai keltis keltais ir važiuoti į Kaliningrado sritį parsivežti pigesnių degalų.

Neringos gyventojo statusą įgiję žmonės gali naudotis bendrovės "Smiltynės perkėla" teikiamomis lengvatomis ir nemokėti vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą.

Tad nenuostabu, kad Neringos gyventojai dažnai sulaukia pasiūlymų už tam tikrą mokestį priregistruoti savo būste kad ir nepažįstamus asmenis. Kalbama, kad mokestis nėra didelis. Vietiniai sutinka priregistruoti gyventojus vos už 200-300 litų.

"Jei valdžia pasidomėtų, pamatytų, kad Neringoje yra tokių butų, kuriuose priregistruota begalė žmonių, o paskaičiavus vienam žmogui, netenka net kvadratinio metro būsto ploto", - pasakojo vienas neringiškis.

Esą šitaip pelnosi ne tik gyvenamąjį būstą turintis neringiškiai, bet ir kai kurie poilsio namų savininkai.

Už tam tikrą mokestį suteikę galimybę atvykėliams deklaruoti gyvenamąją vietą savo būste neringiškiai nepagalvoja, kad taip elgdamiesi daro žalą valstybei ir patiems sau. Ne tik dirbtinai apkrauname keltus, pasienio postą, bet ir darome nuostolius savivaldybei, kuri surenka mažiau vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą

Vigantas GIEDRAITIS, Neringos meras

"Pagal šalyje galiojančius įstatymus, žmogus gali deklaruoti gyvenamąją vietą kur tik nori ir keisti ją gali kad ir kas antrą dieną - jis nedaro jokio nusikaltimo. Bėda yra ta, kad tokie fiktyvūs Neringos gyventojai naudojasi ir tomis iš valstybės biudžeto apmokamomis privilegijomis, kurios jiems neturėtų priklausyti. Tai, kad jie gali nemokamai ir be eilės keltis keltais, nėra teisinga, juolab kad nemaža dalis jų šitaip elgiasi vien dėl to, kad iš Kaliningrado parsigabentų pigesnių degalų", - kalbėjo bendrovės "Smiltynės perkėla" direktorius Darius Butvydas.

Perpus pigiau

Vieša paslaptis, kad Lietuvoje brangstant degalams, nemažai lietuvių važiuoja jų įsipilti į Rusiją, kur jie gerokai pigesni.

Šiemet Neringos valdžia sako pastebėjusi, kad ypač padaugėjo transporto priemonių, važiuojančių Rusijos link, o prie muitinės postų net susidaro eilės, ko anksčiau nebūdavo.

Pagal šalyje galiojančius įstatymus, žmogus gali deklaruoti gyvenamąją vietą kur tik nori ir keisti ją gali kad ir kas antrą dieną - jis nedaro jokio nusikaltimo. Bėda yra ta, kad tokie fiktyvūs Neringos gyventojai naudojasi ir tomis iš valstybės biudžeto apmokamomis privilegijomis, kurios jiems neturėtų priklausyti. Tai, kad jie gali nemokamai ir be eilės keltis keltais, nėra teisinga, juolab kad nemaža dalis jų šitaip elgiasi vien dėl to, kad iš Kaliningrado parsigabentų pigesnių degalų

Darius BUTVYDAS, "Smiltynės perkėlos" direktorius

Norint įsigyti pigesnių degalų, nereikia toli važiuoti. Už Nidos pervažiavus Lietuvos - Rusijos sieną, vos už 20 kilometrų yra degalinė. Neringiškiai pasakoja, kad joje populiariausio 95 markės benzino litras kainuoja apie 1,80 Lt. Esą paprastai per dieną padaroma po 2-3 reisus. Įvežti degalai esą perpilami į kitas talpas ir vėliau parduodami.

Įstatymai draudžia grįžus iš kitos šalies automobilio bake esančius degalus išpilti į kitas talpas - tai galima daryti tik tuo atveju, jei automobilis remontuojamas. Tačiau net neabejojama, kad daugelis iš Rusijos grįžusiųjų su pilnu degalų baku vėliau tuos degalus išleidžia ir parduoda. Neringoje benzino iš perpardavinėtojų galima įsigyti už 3,20 Lt.


Nepagautas - ne vagis

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Rasa Rentauskienė pasakojo, kad Lietuvos įstatymai leidžia iš kitos šalies neapmokestinamai įsivežti tiek degalų, kiek telpa originalioje automobilio degalų talpykloje. Taip pat vairuotojas dar gali vežtis iki 10 litrų degalų, įsipylęs į specialią talpyklą.

Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai originalios automobilių talpyklos yra perdirbamos arba įrengiamos papildomos.

Praėjusį ketvirtadienį Nidos kelio muitinės poste buvo sustabdytas automobiliu "Ford econoline" važiavęs klaipėdietis, kuris deklaravo automobilio talpykloje vežantis 190 l. degalų. Tačiau patikrinus transporto priemonę, jos dugne rasta įmontuota papildoma talpykla.

"Muitinė taiko įvairius kontrolės būdus, kad nebūtų įvežta daugiau degalų nei yra leidžiama. Stebima, kaip dažnai tas pats automobilis kerta sieną, stebimi spidometro duomenys. Tačiau kur panaudojamas įvežtas kuras - savo reikmėms, ar perparduodamas - turi aiškintis policija. Kol nepagauni už rankos ir neturi įrodymų, negali sakyti, kad tas žmogus yra perpardavinėtojas", - sakė R. Rentauskienė.

Pilnas keltas "Volswagen passat"

Tai, kad rytiniai keltų reisai būna užpildyti tokiais automobiliais, kurių degalų talpyklos yra didžiausios, leidžia daryti prielaidą, kad didžioji dalis nemokamai į Neringą keltais besikeliančių vairuotojų yra nuolatiniai Rusijos degalinių klientai.

Teigiama, kad dėl didelės degalų talpyklos ir talpios bagažinės pati populiariausia automobilio markė - "Volkswagen passat".

"Rytiniuose reisuose kelte bene 70 procentų automobilių būna būtent šios markės. Net ir pastebėję tokią tendenciją, mes šiuo atveju nelabai ką galime padaryti. Tik juokaujame, kad valstybė remia "smulkųjį verslą". Nes kol nėra aiškių juridinių kriterijų, kaip atskirti tikrą Neringos gyventoją nuo fiktyvaus, užkirsti kelią tam nėra jokių galimybių", - sakė D. Butvydas.

Ieškos sprendimų

Neringos miesto mero Vyganto Giedraičio nuomone, didėjantis fiktyvių Neringos gyventojų skaičius prisideda ir prie diskusijos, kaip sumažinti juridinių asmenų, galinčių neatlygintinai persikelti keltais, sąrašą, taip pat - ir apie kitų lengvatų, suteikiamų neringiškiams, naikinimą.

"Už tam tikrą mokestį suteikę galimybę atvykėliams deklaruoti gyvenamąją vietą savo būste neringiškiai nepagalvoja, kad taip elgdamiesi daro žalą valstybei ir patiems sau. Ne tik dirbtinai apkrauname keltus, pasienio postą, bet ir darome nuostolius savivaldybei, kuri surenka mažiau vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą", - sakė V. Giedraitis.

Paskutiniais duomenimis, deklaravusiųjų gyvenamąją vietą Neringoje yra 4128 žmonės, šių metų pradžioje buvo 115 mažiau.

Pasak V. Giedraičio, Neringos savivaldybės darbuotojai ir kitos valdiškos institucijos dabar suka galvas kaip išspręsti šią problemą. Tačiau kokią tvarką reikėtų įvesti, kad fiktyvių deklaracijų sumažėtų, kol kas nesugalvota.

Būta minčių teisiškai įforminti sąvoką "vietos gyventojas". Tokiu atveju nemokamai keltais galėtų keltis tik tokį statusą turintys Neringos gyventojai. Tačiau ir ši sąvoka pasirodė labai subjektyvi, nes yra nemaža dalis Neringos gyventojų, kurie čia gyvena tik kelis mėnesius per metus.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder