Dalia Grybauskaitė: dvigubos pilietybės plėtra – tik pakeitus Konstituciją

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svartyti Pilietybės įstatymą.

Prezidentės teigimu, dauguma naujojo Pilietybės įstatymo nuostatų yra geros ir sveikintinos. Ypač svarbiomis šalies vadovė vadina pataisas, kuriomis sprendžiamos užsienyje gimusių Lietuvos piliečių vaikų bei skirtingų valstybių pilietybes turinčių sutuoktinių ir jų vaikų pilietybės klausimai.

Pilietybės įstatymas, pasak prezidentės, grąžinamas Seimui svarstyti iš naujo dėl kelių, Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų, kuriomis įteisinama dviguba pilietybė ES ir NATO šalių piliečiams ir išplečiamas asmenų, galinčių gauti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, ratas.

Dėl šių įstatymo nuostatų konstitucingumo priimdamas įstatymą abejojo ir pats Seimas, kad dvigubos pilietybės atvejų negalima išplėsti įstatymu, patvirtino ir konstitucinės teisės bei žmogaus teisių ekspertai.

"Pagal Konstituciją dviguba pilietybė yra reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Išplėsti galimybes turėti dvigubą pilietybę būtų įmanoma vieninteliu būdu – keičiant pačią Konstituciją", – teigia D. Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą, ir įstatymus priimantys politikai, ir šalies gyventojai privalo labai atsakingai įvertinti, kokias pasekmes tai gali turėti emigracijos mastams, nuosavybės restitucijai, rinkimams ir valstybės ateičiai.

ELTA primena, kad lapkričio pradžioje Seimas pritarė Pilietybės įstatymo projektui, kuriuo apibrėžiamos dvigubos pilietybės sąlygos bei išplečiamos ribos.

Pagal naują Pilietybės įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietis galės būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai; yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir dėl to įgijęs kitos valstybės pilietybę, ar jo palikuonis, dėl asmens tremties įgijęs kitos valstybės pilietybę; yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę.

Lietuvos pilietybę galės turėti ir lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena; sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę ir nuo santuokos sudarymo nėra praėję 3 metai; yra Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) įvaikintas asmuo; yra Lietuvos Respublikos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių (piliečio) ir dėl to įgijęs kitos valstybės pilietybę; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.