Cirkas išvažiavo, ES tarnai liko

Ruoš ataskaitas

Kone penktadalį milijardo litų Lietuvai kainavęs pirmininkavimas ES baigėsi, tačiau atsikratyti papildomai įsteigtų etatų ne taip lengva. Anksčiau tikinta, jog valdininkų armija išsipūtė būtent dėl pirmininkavimo, o iškart po Naujųjų ji gerokai sumažės. Tačiau paaiškėjo, jog darbo sutartys su papildomai pasamdytais 234 valstybės tarnautojais baigsis ne sausio 1-ąją, o sausio 30-ąją ar net kovo 31-ąją. Esą etatai bus ir toliau reikalingi rengiant įvairias pirmininkavimo ataskaitas.

Tai patvirtino ir Vyriausybės vicekancleris, Saulėlydžio komisijos pirmininkas Remigijus Motuzas. Valstybės tarnautojų, kurie dirbo su ES pirmininkavimu, iš viso buvo 1400. Iš jų 234 valdininkai įdarbinti laikinai pagal terminuotas darbo sutartis.

„Tie per 200 žmonių buvo įdarbinti papildomai ir paskirstyti ministerijoms į pagalbą. Tie žmonės labai patyrę, mokantys daugiau nei 3 užsienio kalbas mielai dirbo pirmininkavimo laikotarpiu. Atlyginimus jie gaudavo ne iš valstybės biudžeto, o iš europinių lėšų. 70 proc. šių darbuotojų bus atleista sausio 31-ąją, likusi dalis nuo kovo 31-osios“, - sakė R.Motuzas.

Saulėlydžio komisijos pirmininko teigimu, minėti darbuotojai dar turės paruošti pirmininkavimo ataskaitas, dėl to darbas užtruks dar mažiausiai mėnesį. Tiesa, netekę darbų Lietuvai pirmininkaujant ES, likusieji tai darys kitose pirmininkaujančiose šalyse.

„Likę 1200 valstybės tarnautojų turi ir kitas pareigybes, jiems pirmininkavimas buvo kaip papildomas krūvis, tad jie ir toliau sėkmingai dirbs, važinės į komitetus, susitikimus ES taryboje, į kitas šalis, kurios pirmininkaus po mūsų“, - aiškino R.Motuzas.

Tačiau šiems atlyginimai mokami jau ne iš ES, bet iš mūsų kišenės. Jų reikalingumą ir potencialą dar praėjusiais metais išryškino pats finansų ministras Rimantas Šadžius.

„Mes turime atlikti manevrą žmogiškaisiais ištekliais. Paprastai tariant, Lietuvos valstybės tarnyboje dabar po pirmininkavimo ES Tarybai atsirado gerokai daugiau savo kvalifikaciją pakėlusių žmonių ir reikia pagalvoti, kaip jų potencialą galėtume išnaudoti Lietuvos labui. Manau, kad kartais tas vienas žmogus vertas viso skyriaus, kuris tas funkcijas vykdė iki šiol“, - kalbėjo R.Šadžius.

Mažins, bet ne dabar

Tuo metu, kai klerkai didinosi atlyginimus, žadėjo, jog nuo Naujųjų metų 5 proc. mažinsis etatus. Tačiau dar prieš šventes paaiškėjo, jog tie Naujieji metai - nebūtinai bus šie.

Buvo siūloma nuo 2014-ųjų mažinti valdininkų skaičių ir taip palengvinti biudžeto naštą. Tuomet finansų ministras žadėjo taip ir padaryti.

„Premjero pasiūlymas apsvarstyti 5 proc. valstybės tarnautojų mažinimą 5 proc. 2014 m. yra tikrai svarstytinas“, - sakė R.Šadžius.

Tačiau šie pažadai iš kalbų dingo dar lapkritį, kada buvo pateikti valstybės tarnautojų atlyginimų biudžetai.

Kitų metų biudžetas jau patvirtintas, o žadėtas valdininkų skaičiaus mažinimas taip ir neįvyko.

Savo ruožtu premjeras Algirdas Butkevičius prisipažino, kad žadėtas valdininkų etatų mažinimas atidedamas į „kada nors“.

„Dabar yra baigtas pirmas etapas, kai visos biudžetinės įstaigos prie ministerijos revizuotos. Turime surinkę visą informaciją, kiek tokių įstaigų yra, kokios jų funkcijos“, - kalbėjo premjeras.

Ministras pirmininkas taip pat sakė, jog nemato kliūčių geriems darbuotojams ir toliau sėkmingai dirbti.

Albertas Sinevičius, Pirmosios Vyriausybės prekybos ministras:

Įsivaizduokit, prieš 15-20 metų nebuvo nei mobiliųjų telefonų, nei kompiuterių, programų ir apskritai tiek naujųjų technologijų ir praktiškai tie patys žmonės dirbo kaip ir dabar. Dabar vieną mygtuką paspaudus tau susisteminamos visos išvados, statistikos, bet valdininkų juk nesumažėjo.

Dar vienas dalykas - dabar sugalvota daug įvairiausių pareigų. Atsiverčiu darbuotojų sąrašus ir suvokiu, kad reikia dar turėti talentą sugalvoti tokius pavadinimus. O dar prie viso to, jei kas tik nutinka, iškart samdomas auditas ar projektas daromas, ar komisija sudaroma.

Kalbant apie tą pseudopirmininkavimą, apie kurį visi po 2 savaičių pamirš, kiti taip ir liks nesužinoję, tėra moderacija. Rinkosi jie ten, priiminėjo kažkokius, niekas nežino kam ir kokius nutarimus, derybas kažkokias vedė. Nieko čia nelėmė jų pasisėdėjimai. Viską prancūzai su vokiečiais susidėliojo. Tai ir išeina tragedija, kad mes nieko nežinome.

Visur tik vyksta tarnybiniai tyrimai, bet ką veikia viceministrai, ministrai, padėjėjai? Niekas ten laiko neturi. Tiek užsiėmę.

Tad su tais etatais nenuostabu, dar iki kovo persigalvos, paliks tuos etatus, dar padarys kokias Europos pirmenybes. Reikia kažkur padėti pinigus.

Galbūt aš ne taip viską suprantu. Galbūt taip reikia - kalbėti, kad kažką darai, o pažiūrėjus - niekas laiko neturi. Čia posėdis, dalyvavimas ten, kitur. Dabar visi persiposėdžiavę. Liūdna ir gaila.

VŽ trigrašis

Kol kas tie 200 valstybės tarnautojų, kurių gegužės pradžioje turėtų nelikti, skamba juokingai. Praėjusiais metais valdininkų sumažėjo septyniais. Ar tai daug, kai jų iš viso yra daugiau nei 52 tūkst.? O štai gyventojų skaičius proporcingai mažėja daug sparčiau, mat kiekvieną mėnesį vien emigruoja po 3-4 tūkst. šalies gyventojų, ir miršta daugiau nei gimsta.