Buvusio KGB rezervininko įmonė rūpinosi uosto reikalais

Europos Sąjungos (ES) pasienis su Rusija, geležinkeliai, Kremliui neparankaus suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybas vykdysianti Klaipėdos uosto direkcija, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla – tai tik keletas kompanijų, su kuriomis dirbo bendrovė „Telekonta“. O jai eilei metų vadovavo Svajūnas Bernotas, buvęs KGB rezervo karininkas.

Telekomunikacijų ir apsaugos sistemų srityje paslaugas teikianti „Telekonta“, vadovaujant S. Bernotui, laimėjo „Lietuvos geležinkelių“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) viešųjų pirkimų konkursus. Dauguma jų tiesiogiai susiję su saugumo bei ryšio sistemomis. Įdomu tai, jog iki šiol faktas, kad šiose valstybės saugumo prioritetinėse įmonėse viešosius pirkimus laimėdavo abejotinos praeities žmogaus vadovaujama įmonė niekam neužkliuvo.

Miškai, geležinkeliai ir uostas

Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, nuo 2010 m. pradžios valstybinių įmonių ir įstaigų su „Telekonta“ sudarytų sutarčių vertė – beveik 68,41 mln. litų.

Didžiausia sutartis – 43,68 mln. Lt verta miškų gaisrų stebėjimo sistema, dėl kurios pirkimo po padidinamuoju stiklu atsidūrė Generalinė miškų urėdija.

Dažniausiai su „Telekonta“ sutartis sudaro valstybinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos padaliniai. Bendra sutarčių vertė – apie 23 mln. litų. Didžiausią sutartį už 21,53 mln. Lt „Telekonta“ ir jos partnerė „Elmonta“. Ši sutartis, kaip ir dauguma kitų, sudaryta, kuomet „Telekontai“ vadovavo S. Bernotas. Iš bendrovės vadovo posto jis pasitraukė pernai, spalio 17 d. Pernai lapkritį, praėjus mėnesiu po „Telekontos“ vadovybės kaitos, „Lietuvos geležinkelių“ filialas „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ su bendrove sudarė dar tris sutartis už bendrą 642,87 tūkst. Lt sumą. CVPP duomenimis, visais trimis atvejais „Lietuvos geležinkelių“ padalinys „Telekontos“ paslaugas pirko be konkurso.

Registrų centro duomenimis, S. Bernotui šiuo metu priklauso 10 proc. „Telekontos“ akcijų.

Susisiekimo ministerijos pozicija paprasta - drausti valstybinėms įmonėms pasirašinėti sutartis su "Telekonta" nėra pagrindo. Pasirodo, įmonė veikia jau 15 metų, nuolatos dalyvauja ir laimi konkursus, todėl buvusio vadovo reputacija ir praeities nuodėmės - ne pagrindas kažkokiems draudimams ar apsaugos priemonėms taikyti.

„Minėta įmonė veikia jau daugiau kaip 15 metų, nuolat dalyvauja įvairiuose konkursuose. Mes neturime žinių, kad valstybės įmonėms kada nors buvo uždrausta pasirašyti sutartis su šia bendrove“, - delfi.lt teigė susisiekimo ministro patarėjas M. Čerkauskas.

Dar įdomiau, kad Valstybės saugumo departamentas nuo komentarų susilaiko, o galimos grėsmės valstybės saugumui nemato, antraip būtų imtasi veiksmų.

Kadrai aktyvūs ir turi tikslų?

S. Bernoto ryšius su KGB liudija oficialus archyvas, kuriame skelbiamos KGB rezervininkų pavardės ir asmens bylos.

Asmens charakteristikoje „Telekontos“ akcininkas ir buvęs vadovas apibūdinamas kaip „stabilios moralės, rūpestingas šeimos žmogus“. Taip pat pastebima, kad jis „sugeba saugoti karinę ir valstybinę paslaptį, moka rasti kontaktą su pavaldiniais, turi autoritetą tarp draugų“.

Pats S. Bernotas, telefonu kalbėdamas su DELFI žurnalistu, neslėpė buvęs KGB rezerve. Tačiau šis praeities šešėlis verslininkui esą nekliudo.

„O kokios čia gali būti problemos?“ - stebėjosi S. Bernotas.

Verslininkas teigė, jog jeigu jo praeitis kam kelia nerimą – tam nėra jokio pagrindo, mat jis nuo praėjusių metų spalio tėra eilinis „Telekontos“ akcininkas, o nebe vadovas.

Seimo narys Arvydas Anušauskas susidariusią situaciją vertino labai paprastai ir per daug dėmesio "rezervistams" skirti nenorėjo, o dėmesį siūlė atkreipti į aktyvius kadrinius KGB darbuotojus.

 „Yra kadrinių KGB darbuotojų, kurie dirba „Nukem“, prie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Jų aktyvumas tikrai nėra žemas tam tikrose verslo srityse“, - delfi.lt reziumavo istorikas.