Buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius: Ar bus kam tirti nusikaltimus?

Sidas AKSOMAITIS

2016-09-29 09:30

Šiaulių apskrities policijoje jau įdiegta, o visos šalies policijos sistemoje dar tik planuojama įgyvendinti naujovė, pagal kurią kriminalistai siunčiami patruliuoti į gatves su viešosios policijos pajėgomis, o seniūnijose nebelieka apylinkės inspektorių, pasėjo nerimą ir tarp pareigūnų, ir tarp jų aptarnaujamų gyventojų.

- Ar išties seniūnijose taps saugiau, kai ten neliks apylinkės inspektorių? - „Vakaro žinios“ pasiteiravo Vytauto GRIGARAVIČIAUS, ilgamečio kriminalisto, 2001-2008 m. vadovavusio šalies policijai, o šiuo metu einančio Alytaus miesto mero pareigas.

- Dabar pagrindinis akcentas sutelkiamas į pareigūnų rodymąsi viešoje vietoje - teigiama, kad padvigubės policijos patrulių ir pan. Tačiau nerimą kelia, kad tai daroma kabinetinių pareigūnų sąskaita. Kabinetinis darbas - nusikaltėlių paieška Europolo ar Interpolo kanalais, seka, kontrolė, nusikaltimų tyrimas, žvalgybinės informacijos rinkimas - tikrai yra ne mažiau svarbus už patruliavimą gatvėse. Patruliuodamas gatvėje pareigūnas šio darbo jau nepadarys.

- Jei kabinetinių pareigūnų darbas orientuojamas į darbą gatvėje, tuomet kas atliks jų darbą kabinetuose?

- Norint didinti kurio nors policijos padalinio pajėgas, anksčiau tai būdavo daroma per pareigūnų rengimo sistemą: numatomi skaičiai, priimama daugiau jaunuolių, jie rengiami dirbti būtent tame padalinyje, kuriame trūksta pareigūnų. O dabar, mano supratimu, daromas kažkoks hibridas, aukštąjį išsilavinimą turintys policijos karininkai ir tarnautojai vejami į gatves. Tai, mano įsitikinimu, valstybei yra per brangu. Tikrai kyla klausimas, ar nenukentės nusikaltimų tyrimas, žvalgybinis darbas. Absoliučiai visi, kas dėvi uniformą - tarp jų ir komisarai, - į gatves dirbti, mano nuomone, privalo išeiti tik išskirtiniais atvejais. Darbas gatvėje neturi tapti šių pareigūnų kasdiene rutina.

- O gal vis dėlto bandyti tęsti reformą?

- Mano manymu, reikėtų bent porą metų trunkančio eksperimento pasirinktame regione, o tada jau būtų galima lyginti jo rezultatus su dabartinės sistemos rezultatais. Gal iš tiesų pagal naująją tvarką viskas veiktų geriau? Kadangi reforma yra drastiška, ją reikia labai apgalvoti. Kad kažkas joje yra negerai, rodo ir tai, kad didelė dalis pareigūnų šių permainų nepriima. Nemažai jų, protestuodami prieš reformą, net apsisprendžia pasitraukti iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje. Nors policijoje netarnauju jau beveik dešimtmetį, pareigūnai ir šiandien dar kreipiasi patarimo, guodžiasi, kad permainos nėra tinkamos. Gal dabartinis generalinis komisaras Linas Pernavas turi savo argumentus, bet man asmeniškai ši reforma kelia nerimą.

- Kaip policijos sistemai išvengti patyrusių pareigūnų pasitraukimo? Juk jie dar galėtų dirbti ir duoti daug naudos...

- Pareigūnų pasitraukimas - kiekvienos reformos rezultatas. Ir mano vadovavimo policijai laikais buvo įvairių reformų: ir tokių, kurias primetė politikai, ir tokių, kurios buvo padiktuotos gyvenimo, kurias atlikome savo iniciatyva. Natūralu, kad kaskart atsiranda pareigūnų, kurie pavargsta nuo tų reformų. Būdavo net nemalonu, kai, apsilankęs kuriame nors teritoriniame policijos komisariate, pamatydavau ant seifo padėtus ar ant sienos priklijuotus įspėjamuosius lapelius apie galimą darbuotojų atleidimą. Vyksta viena reforma, kita, o žmonės vis gauna naujus lapelius ir juos pradeda kolekcionuoti. Manau, niekas nesiginčys, kad nuolatos gaunami įspėjamieji lapeliai apie galimą atleidimą motyvacijos dirbti tikrai neprideda. Kiekvienąkart kažkam trūksta kantrybė: žmonėms nusibosta tarnyboje tvyranti nuolatinė nežinia dėl ateities ir jie apsisprendžia keisti darbą. Ir paprastai išeina tikrai ne patys blogiausi pareigūnai, greičiau vieni iš geriausių ir labiausiai patyrusių. Esame važinėję ir į Panevėžį, ir į Šiaulius, įkalbinėję žmones, kad jie liktų dirbti. Tačiau neišvengiamas atsisveikinimas su dalimi profesionalų yra kiekvienos reformos tamsioji pusė.

- O kaip yra kitose valstybėse - ar kur nors egzistuoja toks modelis, kuris dabar diegiamas Lietuvos policijoje?

- Gal kur ir egzistuoja, bet kiek esu keliavęs ir bendravęs su įvairių pasaulio šalių policijos pareigūnais, susipažinęs su policijos struktūromis tose valstybėse, tokių dalykų niekur neteko matyti. Visur pareigūnai funkcijas atliko pagal savo specializaciją: jei tu esi policijos patrulis, tai ir atlieki patrulio funkcijas, jei esi tyrėjas, tai ir atlieki tyrėjo darbą. Dabartinė mūsų šalies policijos vadovybė pasirenka kitokį darbo organizavimo modelį ir, manau, yra pasirengusi atsakyti už rezultatą. Jei reforma nepasiteisins, teks atsakyti į klausimą, kodėl ji nepavyko. Neramu tik, kad tuo nepasinaudotų nusikalstamos struktūros, kiti daryti nusikaltimus linkę asmenys, kad kriminogeninė situacija vėl nepablogėtų.