Bus bandoma gelbėti Kauno centre augančius kaštonus

Istorinės Prezidentūros kiemelyje ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje augančius kaštonus nuniokojusioms keršosioms kandelėms skelbiamas karas. Nuo kitų metų Kaune bus pradėta vykdyti speciali programa, skirta paprastųjų kaštonų būklei pagerinti ir kaštoninės keršosios kandelės populiacijai naikinti.

Iš Balkanų į Lietuvą sėkmingai introdukuotas paprastasis kaštonas yra gausiai paplitęs didžiuosiuose miestuose, tačiau pastaruoju metu dėl sparčiai plintančių kaštoninių keršųjų kandelių pradėjo nykti.

Kauno miesto tarybai patvirtinus specialią programą, bus rengiamas priemonių planas. Specialistai teigia, jog medžių gelbėjimui dviejose minėtose vietose reikėtų apie 9170 litų.

"Esame apskaičiavę, kad priemonės vienam medžiui apsaugoti per metus kainuotų apie 200 litų, o viso miesto kaštonams per metus prireiktų apie 500 tūkst. litų. Tai - didelė suma. Juolab, neįsitikinę, kad kenkėjo naikinimo priemonės tikrai yra efektyvios, negalime skirti tokių lėšų", - teigė Kauno miesto tarybos posėdyje savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Redeta Savickienė.

Šiemet atliktos inventorizacijos duomenimis, mieste auga apie 5400 kaštonų, tai yra apie 35 proc. miesto želdinių. Kaštonų apsaugos programoje numatomi du medžių apsaugos būdai: lapų išvežimas ir feromoninės vabzdžių gaudyklės.

Nuo balandžio iki rugpjūčio pasirinktose vietose ant kaštonų lajų ir kamienų bus kabinamos feromoninės vabzdžių gaudyklės, veikiančios tik kaštoninę keršąją kandelę. Ant kiekvieno medžio bus kabinama po dvi feromonines gaudykles lajų apačioje ir per sezoną du kartus keičiamas įdėklas. Taip pat bus tvirtinamos dvi feromoninės kamieninės gaudyklės, kurios apjuos kamieną. Lipnų šių gaudyklių paviršių teks atnaujinti specialiais klijais. Šis metodas yra išskirtinai biologinis ir nekenksmingas nei žmonėms, nei gyvūnams, nei augalams.

Pradėjus taikyti tokius kaštonų apsaugos būdus, jau po metų specialistai galės spręsti apie priemonių efektyvumą ir atsižvelgti į tai rengdami 2013 metų priemonių planą.

ELTA primena, kad kaštonai nyksta daugelyje Lietuvos vietų. Kaštoninė keršoji kandelė (Cameraria ohridelle) - tai mažas drugelis. Per vasarą gali išsivystyti kelios keršųjų kandelių kartos. Lervos ir lėliukės žiemoja nukritusiuose lapuose, o pavasarį užkrečia jaunus lapus. Kenkėjai greitai plinta oru, nes vėjas gali nunešti drugelius keliasdešimt kilometrų.

Beje, jie gali plisti ir su transporto priemonėmis. Suaugę drugeliai ir lapai su lėliukėmis gali keliauti tolimojo susisiekimo autotransporto priemonėmis, traukiniais, keltais.

Šių metų rudenį dešimtys kauniečių, visuomenininkų paraginti, savo gyvenamuosiuose rajonuose grėbstė pakenktų kaštonų lapus, kuriuos vėliau komunalininkai išvežė utilizuoti. Šį rudenį nukritę lapai buvo išvežti ir iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio.