Briuselio biurokratai Lietuvoje kaip šventieji

Išskirtinumas bus įteisintas

Vyriausybė iš šešėlio traukia milijardą, skatindama lietuvius sąžiningai mokėti mokesčius. Tuo tarpu Briuselio propagandos skleidėjai čia tarsi šventieji - jiems suteikiamos įvairios privilegijos.

Štai Vilniuje nuo 2010-ųjų veikiančiam Europos lyčių lygybės institutui siekiama sudaryti dar palankesnes sąlygas, nors ši europinė agentūra bei jos tarnautojai ir taip nemokėjo jokių mokesčių.

Tokį atleidimą nuo mokesčių reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Bendrijų Komisijos susitarimas.

Dabar šio susitarimo nuostatas ketinama įtvirtinti ir Lietuvos teisės aktuose. Jau parengtas Vyriausybės nutarimas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo. Jame rašoma, kad Europos lyčių lygybės institutui numatomos diplomatinės privilegijos. Instituto patalpos neliečiamos, jose negalima atlikti kratos, negalima areštuoti ar konfiskuoti.

Institutas ir jo turtas, pajamos bei kita nuosavybė atleidžiami nuo visų tiesioginių mokesčių. Nuo PVM ir akcizo mokesčio, kai oficialioms reikmėms perkamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, paslaugos.

Be to, instituto darbuotojai atleidžiami nuo nacionalinių mokesčių, susijusių su jų gaunama alga (pavyzdžiui, gyventojų pajamų, socialinio, privalomojo sveikatos draudimo ir kt.).

Jie taip pat turi teisę atgauti PVM, sumokėtą perkant asmeninius ir namų apyvokos daiktus, asmeninį automobilį.

Jų šeimos nariams negali būti taikomi jokie imigracijos apribojimai ir užsieniečių registravimo formalumai. Ir tai dar ne pabaiga.

Tam, kad biurokratų vaikams būtų sudarytos pačios palankiausios sąlygos mokytis, Vyriausybė net įsipareigojo Vilniuje įsteigti Europos mokyklą.

Pinigai - Europos

„Respublikos“ kalbinta instituto direktorė Virginija Langbakk nemano, kad lietuviai yra diskriminuojami, kai jiems mokėti mokesčius privaloma, o dirbantiems Briuseliui - ne. „Aš nežinau, kokia čia galėtų būti nelygybė“, - sakė ji, akcentuodama, kad instituto darbuotojams atlyginimus moka ne Lietuva, o Europos Komisija.

„Jei Lietuva mokėtų algas iš savo biudžeto, natūralu, kad jai grįžtų pajamos. Tas, kas moka, turi teisę reguliuoti“, - paaiškino V.Langbakk.

Tik ar nepamiršo ponia V.Langbakk, kad ir jos atlyginimas iš dangaus nenukrinta? Juk Lietuva kasmet ES moka solidų narystės mokestį (pernai 1,51 mlrd. litų), kuris naudojamas Briuselio biurokratams išlaikyti.

V.Langbakk paaiškino, kad 30 instituto darbuotojų (tarp kurių 19 užsieniečių) Lietuvai labai naudingi, nes prisideda prie pridėtinės vertės kūrimo.

„Jei žmogus gyvena čia, perka maistą, paslaugas, tai moka PVM, Lietuvai padidina apyvartą“, - sakė instituto direktorė. Tačiau nutylėjo, kad už didelę dalį įsigytų daiktų instituto darbuotojai PVM susigrąžina.

Garsina Lietuvos vardą

Anot V.Langbakk, institutas Lietuvai naudingas dar ir todėl, kad garsina Lietuvos vardą: „Beveik du trečdaliai žmonių, kurie atvažiuoja, apie Vilnių nieko nebūna skaitę, matę. O visi išvažiuoja jau turėdami daugiau informacijos. Persiunčia ją savo asmeniniu planeliu. Tai labai didelis Lietuvos žinomumo skatinimas lyčių lygybės srityje. Pavyzdžiui, jau formuojasi nuostata, kad Vilnius - tai lyčių lygybė, nes ten yra institutas“.

„Kiekviena ES šalis nori turėti tokią europinę agentūrą - nebūtinai lyčių lygybės, bet gal kitą agentūrą. Tai jau yra politinis svoris, įrodymas, jog ta šalis turi galimybę sudaryti sąlygas, kad tokia agentūra veiktų. Ir Lietuva tarp tokių šalių“, - instituto naudą įrodinėjo lyčių lygybės ekspertė.

Lygina ne lyčių galimybes, o statistiką

Beje, net pats Europos Parlamentas buvo suabejojęs instituto nauda. Šių metų gegužę per EP sesiją buvo siūloma institutą jungti su ES pagrindinių teisių agentūra, įsikūrusia Vienoje. Siūlymas buvo motyvuojamas tuo, kad dubliuojasi šių dviejų įstaigų veikla.

Ar jos bus jungiamos, dar neapsispręsta. Tačiau Lietuvos Seimo Žmogaus teisių komitetas, reaguodamas į EP siūlymus, suskubo gelbėti V.Langbakk instituto įvaizdį. Esą agentūra labai reikšminga, kovoja su diskriminacija ir ugdo ES piliečių sąmoningumą lyčių lygybės srityje.

Tiesa, pati instituto vadovė „Respublikai“ prisipažino, kad kol kas nieko panašaus dar nėra padaryta. Europiečių sąmoningumo ugdyti nepavyksta, nes net nėra sukurtos duomenų bazės, kur paprasti mirtingieji galėtų paskaityti pamokymų lyčių lygybės klausimu.

Atrodo, kad ir su diskriminacija nekovojama, mat, kaip pasakojo V.Langbakk, instituto veikla - tiesiog sisteminti ir sulyginti „Eurostat“ bei kitų statistikos agentūrų duomenis.

Be to, ekspertė rimtu tonu pasakojo, kad per dvejus veiklos metus daugiausia dėmesio buvo skirta administracinėms struktūroms sukurti.

„Mes turėjome įdarbinti administracinę kompetenciją turinčius darbuotojus. Buhalteriją, kuri prižiūri, kad visos sąskaitos, visi mokėjimai, visos finansinės operacijos būtų pagal reikalingas Europos Komisijos numatytas normas. Turėjome sukurti sistemą, nes be jos negalima dotacijų gauti, negalima dirbti su įvairiais projektais. Tai buvo daroma pusantrų metų, nes tai yra labai komplikuota ir sudėtinga operacija“, - apie instituto nuopelnus pasakojo ji.

Esą iki 2011-ųjų dar buvo laukiama, kol statistiniai duomenys „atkeliaus“ iki instituto, nes iki tol ne visi būdavo renkami.

V.Langbakk pasigyrė, kad Europos Ministrų Tarybai buvo pristatyti ir pirmieji instituto darbai.

Štai Danijos Vyriausybės pageidavimu atlikta analizė, kaip klimato kaita veikia vyrus ir moteris. Tiesa, kokių pasiūlymų institutas turėjo Lietuvai, V.Langbakk prisiminti negalėjo. Pasiūlė pasiieškoti patiems.

Lygu, bet nelygu

Nors Europos lyčių lygybės institutas „kovoja“ už moterų ir vyrų lygiateisiškumą, V.Langbakk atskleidė, kad jame dirba daugiau moterų. Kodėl nesilaikoma lyčių kvotų, kurias taip primygtinai siūlo Briuselis? „Proporciją stengiamės suvienodinti, tačiau šiuo metu 35 proc. darbuotojų yra vyrų. Tai aiškiname tuo, kad moterų toje srityje (lyčių lygybės - red. past.) dirba daugiau. O didžioji dalis vyrų turi administracinę kompetenciją“, - aiškino ji.

Be to, neva nenorėdama akcentuoti savo pranašumo instituto vadovė taip pat nesutiko pasakyti, kokį atlyginimą gauna.

„Aš savo atlyginimo paprastai nesakau. Švedijos principu atlyginimas yra derinamas su žmogumi pagal jo kompetenciją ir įgaliojimus, - sakė Švedijos pilietybę turinti V.Langbakk. - Kad žmonės nedraskytų vieni kitiems akių, Švedijoje jie pasilieka atlyginimo klausimą sau“.

- Ar teisinga, kad Lietuvos piliečiai mokesčius mokėti privalo, o ES agentūrų darbuotojai nuo jų atleidžiami? - paklausėme ekonomisto Audriaus RUDŽIO.

- Neteisinga. Deja, tokios yra tarptautinės sutartys. Pasirašydami jas patys suteikėme ES institucijų darbuotojams įvairių privilegijų. Tai absoliučiai neteisinga. Mano nuomone, visiškai nepriklausomai nuo to, kur žmogus dirba, jei jis pagal įstatymus reziduoja šalyje daugiau nei 183 dienas, privalo mokėti gyventojų pajamų mokestį. Tokios išimtys, privilegijos tik padeda maskuoti tam tikrų tarptautinių institucijų ir agentūrų pajamas. Pavyzdžiui, jei kuri nors tarptautinė organizacija Lietuvoje turi mokestinį imunitetą ir joje dirbantis žmogus uždirba 4000 litų, tokio dydžio pajamomis jis ir disponuoja. O Lietuvos institucijoje uždirbdamas 4000 litų, jis realiai disponuotų tik 3000 litų. Nereikia pamiršti, kad net ir dirbdamas tarptautinei organizacijai žmogus viskuo naudojasi čia. Tai nėra teisinga, bet teisėta.

- Ar pati ES ne per daug skiria įvairioms agentūroms išlaikyti? Ar visos jos tikrai naudingos?

- Nelygu iš kurio taško žiūrėsi į jų prasmę. Jei ES jungimo į vieną kontekstą - prasmė yra. O jei kalbėtume apie ES kaip apie suverenių valstybių sąjungą, bendriją, duomenų sisteminimas - tuščia veikla. Tai pumpurai, kurie sunaudoja labai daug syvų ir neduoda vaisių arba jie labai nuodingi. ES lėšos švaistomos tiesiog tam, kad būtų švaistytos. Europai dabar svarbiausia susigrąžinti gamybą. Jei gamyba ir toliau emigruos į Rytų Aziją, Pietų Ameriką ir kitur, netrukus Europos Sąjunga pasaulio atžvilgiu taps trečiarūšiu susivienijimu.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"