Britai lietuvius pamokė, kaip gyventi Europoje ne pagal direktyvas

Britų ultimatumas

D.Kameronas reikalavimus išdėstė laikraštyje „Sunday Telegraph“. Tarp jų yra griežtesnės imigracijos taisyklės, prekybos ribojimų su šalimis Amerikoje ir Azijoje panaikinimas, didesnis Europos Žmogaus Teisių Teismo santūrumas. Ypač svarbiu punktu Didžiosios Britanijos premjeras pavadino tikslo „daugiau Europos“ atsisakymą.

„Tai nėra tai, ko reikia Didžiajai Britanijai“, - rašė premjeras. Jis taip pat reikalavo, kad Briuselis daugiau galių suteiktų nacionalinėms valstybėms, o ne atvirkščiai.

Naujausios apklausos rodo, kad D.Kamerono konservatoriai rinkimuose į Europos Parlamentą gali tapti tik trečiąja jėga. Gegužę vyksiantį balsavimą gali laimėti euroskeptikai iš dešiniųjų partijos UKIP. Galbūt tai ir lėmė tokią D.Kamerono retoriką.

„Aš suprantu žmonių abejones dėl Europos Sąjungos. Žmonės bijo, kad Didžioji Britanija gali tapti savotiškų Jungtinių Europos Valstijų dalimi. Gali būti, kad kiti to nori, tačiau mes - ne“, - akcentavo britų ministras pirmininkas.

D.Kameronas yra pažadėjęs 2017-aisiais surengti referendumą dėl narystės ES, jei laimės 2015 metais vyksiančius Parlamento rinkimus. Jis teigė agituosiąs už tai, kad Didžioji Britanija liktų ES, jei Bendrija atsižvelgs į jo reikalavimus.

Stiprėja tautiniai judėjimai

„Respublika“ domėjosi, kaip tokius D.Kamerono pareiškimus vertina Lietuvos politikai ir kodėl mūsų valdžios atstovai temoka tik pritarti iš Briuselio išeinančioms iniciatyvoms, net jei jos būna nepalankios mūsų šaliai.

„Norėčiau akcentuoti Didžiosios Britanijos ministro pirmininko pareiškime nubrėžtą liniją. Jo leitmotyvas, kad tokia ES, kokia yra dabar, - negalima. Ji biurokratizuota, savinasi visas nacionalinių valstybių teises, visas jų galias, visi sprendimai yra perduodami į niekur tiesiogiai nerinktų pareigūnų rankas: į Briuselio biurokratų, į Europos Komisijos komisarų rankas. Visa valdžia koncentruojama biurokratiniame aparate. Tokia ES yra neefektyvi ir ilgai negali tverti. Štai kokia pagrindinė D.Kamerono mintis. Pačioje Didžiojoje Britanijoje yra Nepriklausomybės partija UKIP. Ji yra viena iš populiariausių ir kalba apie pasitraukimą iš ES. Todėl premjeras turi reaguoti į tokią situaciją ir bandyti reformuoti ES. Ir taip yra ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Aš galiu išvardyti daugybę valstybių, kur nacionaliniai judėjimai, frontai, partijos reikalauja, kad daugiau teisių iš Briuselio būtų perduota nacionalinėms valstybėms. Jų yra ir Vengrijoje, ir Danijoje, ir ypač Prancūzijoje, ir kitur“, - „Respublikai“ vardijo europarlamentaras Rolandas Paksas.

Pasirinkimo metas

Jis pareiškė esąs įsitikinęs, kad reikia kovoti už nacionalinių valstybių teises.

„Arba mes visi kartu pakeičiame ES, kad ji iš tikrųjų būtų lygių valstybių sąjunga, kurioje valstybės turi daugiau galių, arba paliekame taip, kaip yra, ar net Briuselis prisiims dar daugiau galių. Tokia sąjunga, kurioje Briuselis prisiims vis daugiau įgaliojimų ir priiminės sprendimus net nederindamas su valstybėmis, yra pasmerkta žlugti. Būtent tokia yra D.Kamerono žinia Europos Sąjungai“, - tvirtino R.Paksas.

Gerai, kaip yra

Vienas iš buvusių Lietuvos euroderybininkų, dabartinis Seimo narys bei sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis laikosi priešingos nuomonės ir giria ES tokią, kokia ji yra.

„Lisabonos sutartis numato ES šalių išstojimą iš ES. Joje taip pat numatyti mechanizmai, kas būtų taikoma išstojimo atveju. Beje, absoliučiai kiekviena ES narė savoje stojimo į ES sutartyje turi savas išlygas, savus reikalavimus, savus ypatumus. Tarkime, Lietuvos stojimo į ES sutartyje aptarti ypatumai dėl Ignalinos jėgainės uždarymo. Lietuva turi išsikovojusi 14 įvairių derybinių pozicijų. ES yra labai lankstus valstybių sandraugos modelis, valstybėms padedantis išsaugoti savo nepriklausomybes, savo interesus. Labai keistai atrodo, kai sakoma, kad valstybių suverenitetai prarandami. Priešingai. Juk kiekviena šalis narė ES valdyme dalyvauja su savo balsu“, - tariamą ES demokratiją gyrė V.Andriukaitis.

Buvęs euroderybininkas tvirtino, kad Lietuvos valdžios atstovai, priešingai nei teigė R.Paksas, kaip tik visada labai aršiai palaiko savo poziciją ir gina Lietuvos interesus. Esą ypač atkakliai buvo kovojama dėl finansavimo Ignalinos jėgainės uždarymui, dėl draudimo parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams. Priminus, kad vis tiek finansavimas jėgainės uždarymui 2014-2020 metams pasiektas beveik perpus mažesnis (ES Taryba teskyrė 1,56 mlrd. litų, nors poreikis buvo 2,66 mlrd. litų), V.Andriukaitis pyktelėjo.

„Stojimo į ES metu išsikovojome nemažai pereinamojo laikotarpio saugiklių ir t.t. Yra įvairių klausimų, kurie aštriai keliami. Kaip tai nepavyko išsikovoti reikiamo finansavimo jėgainės uždarymui?“ - pasisukus kalbai apie konkrečią buvimo Europos Sąjungoje naudą, pasiskubino pokalbį baigti V.Andriukaitis.

Daugybė klaidų

Su juo kategoriškai nesutinka Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas prof. Povilas Gylys.

„Tvirtai galiu pasakyti, kad derybininkai padarė daugybę klaidų, iš kurių didžiausia - įsipareigojimas uždaryti antrąjį Ignalinos elektrinės bloką. Jis tikrai dar labai ilgai galėjo dirbti. O dabar mes didiname savo gamybos kaštus, paimame didelę vartojimo lėšų dalį elektros energijai, kuri tapo labai brangi. Briuselis, apimtas sportinio intereso, užsispyrė, kad antrasis blokas būtų uždarytas. Ar taip elgiasi sąjungininkai? Juk jie matė, kad mūsų pusėje derasi nelabai subrendę jaunuoliai, kurie norėjo kuo greičiau užbaigti derybas. Ar čia sąjunga? Juk sąjungoje vieni kitiems padeda. Mums reikėjo Europos Sąjungos, bet ir mes jiems buvome reikalingi strategiškai. Baltijos šalys strateginiu požiūriu yra svarbios Vakarams. O mūsų derybininkai to neįvertino. Buvo sudarytas toks klimatas, kad tik mums narystės reikėjo. Ir kita pusė tuo pasinaudojo“, - tvirtino P.Gylys.

ES virsta valstijų sąjunga

Pasak profesoriaus, po D.Kamerono pareiškimo Lietuvai atsirado istorinis šansas daug ką nuveikti dėl savų interesų.

„Labai svarbu mums, lietuviams, pats tų D.Kamerono sąlygų kėlimo klausimas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad viena šalis kelia klausimą dėl naujo susitarimo tarp ES valstybių, kad reikėtų peržiūrėti tai, kas dabar yra. Kitaip sakant - reformuoti ES. O tai reiškia, kad visa tai nėra akmenyje iškalti dalykai, kurių neįmanoma pakeisti. ES narės gali kelti įvairius klausimus. Pavyzdžiui, gali kelti klausimą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams. Kodėl britai gali kelti klausimą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo kišimosi į nacionalinių teismų darbą (kad per daug to kišimosi), o Lietuva negali iškelti klausimo dėl žemės pardavimo? Taip pat yra proga iškelti ir kitus klausimus. Kas dar yra svarbu? D.Kameronas sako, kad jis yra už bendrą rinką. Bet yra prieš Jungtines Europos Valstijas. Jis yra prieš eurą, prieš valdžios koncentraciją Briuselyje, prieš Europos armiją. Kitaip sakant - prieš viską, kas ES paverstų Jungtinėmis Europos Valstijomis. Mums yra labai svarbu, kad ėjimas į eurą yra paslėptas, bet labai svarbus žingsnis į Jungtines Europos Valstijas“, - dėstė P.Gylys.

Europarlamentaras, buvęs prezidentas Rolandas PAKSAS primena, kad tokia sąjunga, kurioje Briuselis prisiims vis daugiau įgaliojimų ir priiminės sprendimus net nederindamas su valstybėmis, yra pasmerkta žlugti.

Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas prof. Povilas GYLYS neabejoja, kad paskui britus ir mes galime peržiūrėti savo stojimo į ES sąlygas. Pvz., ir dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams.

Vienas iš buvusių Lietuvos euroderybininkų, dabartinis Seimo narys bei sveikatos apsaugos ministras Vytenis ANDRIUKAITIS tvirtina, kad nė viena šalis narė suvereniteto nepraranda ir dalyvauja ES valdyme.