Bėdos dėl šiukšlių nesibaigia

Baigiasi pirmieji metai, kai savivaldybėje buvo įvesta vietinė rinkliava už komunalines atliekas. Artėjant antriesiems, Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino naują lengvatų teikimo aprašą, pagal kurį nebeliko lengvatos, visus 2012 metus taikytos vienišiems pensinio amžiaus žmonėms. Į „Tauragės kurjerio“ redakciją atskubėjęs pensininkas guodėsi naująja tvarka. Pasak jo, nesuvokiama, kodėl nuspręsta taupyti tokiu būdu. Vyras teiravosi, ar ši lengvata panaikinta respublikiniu mastu, ar tik Tauragės rajone. Sulaukusiems 75 metų vietinė rinkliava mažėja 30 procentų. Kodėl tokios lengvatos nenusipelno, tarkim, 74 metų sulaukęs pensininkas?

Viena lengvata mažiau

Vietinė rinkliava skaičiuojama atsižvelgiant į turimą registruotą nekilnojamojo turto bendrąjį plotą: mieste – 2,92 Lt už 1 kv.m/metus, kaime – 1,80 Lt už 1 kv.m/metus. Tačiau numatytas ir maksimalus plotas, kuriam skaičiuojama rinkliava – 100 kv.m. Tai yra jei asmuo ar šeima, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, gyvena name, kurio bendras plotas yra, pavyzdžiui 250 kv.m, metinę rinkliavą jis/jie mokės tik už 100 kv.m (daugiausiai – 292 arba 180 Lt). Tačiau tam tikroms žmonių grupėms Savivaldybė suteikė galimybę mokėti mažiau.

Pavyzdžiui, tie gyventojai, kurie po vieną gyvena didesnio ploto būstuose, gali pasirinkti mokėti mažesnę metinę rinkliavą: Tauragės mieste 150 Lt per metus, likusioje Tauragės rajono teritorijoje – 105 Lt. Pagrindinis rinkliavos įkainis 20 procentų sumažintas ir miesto individualiųjų namų savininkams, nusprendusiems kompostuoti žaliąsias atliekas. UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) tam įsigijo 384 kompostavimo dėžes.

2012 metais galiojo ir keletas lengvatų. Kai objektas (atliekų kaupimo vieta) nuo atliekų šalinimo vietos yra nutolęs nuo 500 m iki 2 km, rinkliava mažinama 25 proc, kai daugiau nei 2 km – 50 proc. 30 proc. rinkliava mažinama asmenims, kurie yra 75 metų ir daugiau arba pensinio amžiaus sutuoktiniams, iš kurių bent vienas turi vidutinį ar sunkų neįgalumą. Besibaigiančiais metais galiojo ir dar viena lengvata, skirta vienišiems pensinio amžiaus žmonėms, tačiau jos vienintelės nuo 2013 metų nebeliks. Kodėl buvo nuspręsta atsisakyti šios, senyvo amžiaus Tauragės gyventojams išganymu tapusios, lengvatos?

Nusprendė sutaupyti lėšų

Paklaustas, kodėl 2013 m. yra atsisakyta vienos lengvatos ir ar galima tarp visų pensininkų išskirti tik tuos, kuriems sukako 75 metai, TRATC direktoriaus pavaduotojas rinkliavai Kęstutis Komskis atsakė, jog Tauragėje ir taip jau egzistuoja daugiau lengvatų nei kurioje kitoje savivaldybėje.

Tą patį patvirtino ir TRATC ekonomistė Rasa Ruseckienė, teigdama, jog Tauragės rajono savivaldybė kol kas yra vienintelė Lietuvoje, priėmusi sprendimą taikyti mažesnį rinkliavos mokestį miesto gyventojams, kompostuojantiems žaliąsias atliekas, nes gyvenantieji kaime jas ir taip kompostuoja, todėl jiems iškart nustatytas mažesnis įkainis už plotą. Pasak moters, tai lyg savotiška nuolaida, nes Atliekų tvarkymo taisyklės ir taip reikalauja, kad gyventojai nemestų į bendrąjį komunalinių atliekų konteinerį žaliųjų atliekų.

– Lengvatos netekusiems vienišiems pensinio amžiaus žmonėms suteikta galimybė pasirinkti mažesnį metinį mokestį: 150 Lt mieste arba 105 Lt kaime. O 75 metų ir daugiau sulaukusiems gyventojams 30 proc. lengvata suteikiama tik tuomet, kai jų būste daugiau niekas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos arba jei ir yra bendraturčių, jiems taip pat yra sukakę 75 metai, – paaiškino R.Ruseckienė.

Pasak Tauragės rajono savivaldybės ekologės Neringos Kedavičiūtės, vienišiems pensininkams taikytos lengvatos atsisakyta dėl vienintelės priežasties – lėšų trūkumo.

– 2012 m. lengvatoms finansuoti buvo paskirta didelė suma. Jaučiamas pinigų stygius, tad 2013 metais visų lengvatų palikti nebuvo įmanoma, – logiškiausią priežastį pateikė ekologė.

Kodėl buvo pasirinkta 75 m. amžiaus riba, N.Kedavičiūtė tiksliai negalėjo atsakyti. Pasak moters, tokių metų sulaukę pensininkai paprasčiausiai sukaupia mažiau atliekų.

Lengvatų suteikta už 210 tūkstančių litų

Pasak R.Ruseckienės, Tauragės rajone per 2012 m. sukaupta lengvatų už 209,7 tūkst. Lt. Nulinė rinkliava dėl sudegusio, netinkamo gyvenimui ar sunaikinto nekilnojamo turto taikyta 43 mokėtojams už 7,8 tūkst. Lt, dėl neišlikusio nekilnojamojo turto – 4 mokėtojams už 3,4 tūkst. Lt, dėl 180 kW/metus neviršijamo elektros energijos kiekio – 650 objektams už 131,4 tūkst. Lt, dėl statomo, remontuojamo ar griaunamo nekilnojamojo turto – 35 mokėtojams už 7,2 tūkst. Lt.

25 proc. lengvata dėl 500–2000 m atstumo tarp atliekų kaupimo bei šalinimo vietų taikyta 29 rinkliavos mokėtojams (0,7 tūkst. Lt), 50 proc. lengvata dėl didesnio atstumo – 15 mokėtojų (už 0,6 tūkst. Lt). 30 proc. lengvata (už 9,4 tūkst. Lt) pritaikyta 244 besikreipusiems pensinio amžiaus sutuoktiniams, iš kurių vienas neįgalus, 1002 – 75 metų ir daugiau sulaukusiems žmonėms (už 31,9 tūkst. Lt) ir 668 – vienišiems pensininkams (už 17,3 tūkst. Lt).

Rūšiavimas neprigyja

Biologinės (maisto atliekos ir pasenę produktai, daržovių, vaisių lupenos, kavos ir arbatos tirščiai, kevalai, kiaušinių lukštai ir pan.) ir žaliosios atliekos (medžių ir krūmų genėjimo atliekos, lapai, žolė, šienavimo atliekos, gėlės ir pan.) turi būti kompostuojamos; popierius, stiklas, metalas, plastmasė – rūšiuojama; pavojingos, elektroninės įrangos, stambiosios atliekos, baterijos bei akumuliatoriai – išmetami į specialius konteinerius ar pristatomi į atliekų surinkimo aikšteles. Taigi ką galima mesti į bendrąjį konteinerį, už kurio turinio išvežimą mes mokame?

Pasak ekologės N.Kedavičiūtės, Lietuvoje rūšiavimo ir atliekų paskirstymo sistema nėra dar pakankamai ištobulinta, tad negalima pykti ant gyventojų, kad jie nerūšiuoja. Anot moters, prasižengusieji negali būti ir baudžiami, tik įspėjami.

– Tauragėje buvo tik vienas atvejis, kai kanalizacijos turinį į konteinerį išvertęs gyventojas buvo nubaustas aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų. Rūšiavimas tiesiog nėra prigijęs, – teigė ekologė.

Paprašyta išvadinti, kas gali būti metama į konteinerį, N.Kedavičiūtė tegalėjo įvardinti keletą pavyzdžių: mėsos atliekas ir neplautą grietinės indelį.

– Jei indelis neplautas, jo negalima perdirbti, o jei išplautas, reikia mesti į plastikui kaupti skirtą specialų konteinerį, – teigė ji.

Mokame už vėlesnį atliekų tvarkymą

O TRATC ekonomistė R.Ruseckienė priminė, jog vietinė rinkliava yra visuotinis ir privalomas mokestis visiems atliekų turėtojams.

– Gyventojai įsivaizduoja, kad moka tik už konkrečiai asmeniškai sukauptas savo atliekas. Tačiau juk lėšos yra reikalingos ir vėlesniam jų sutvarkymui, išrūšiavimui sąvartyne, padangų ir pavojingų atliekų pristatymui į utilizavimo įmones. Žaliosioms atliekoms tvarkyti taip pat reikalingi pinigai. Šiandien visoje Lietuvoje nėra nė vieno atliekų tvarkymo centro, kuris kiekvienam individualių namų gyventojui būtų pastatęs konteinerius, skirtus kaupti atliekas pagal atskiras rūšis. Tam mieste yra pastatyti bendrieji konteineriai rūšiuojamosioms atliekoms, į kuriuos išrūšiuotas atliekas gali mesti tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai. Šias atliekas atliekų tvarkytojams taip pat reikia surinkus toliau sutvarkyti, utilizuoti ir t. t., – visuotinės rinkliavos mokesčio prasmę paaiškino ekonomistė.

Pasak jos, kompostavimo deklaraciją užpildę, tačiau žaliąsias atliekas į konteinerius vis tiek metantys asmenys praranda teisę į 20 proc. mažesnę vietinės rinkliavos įmoką einamaisiais metais. Protokolus už taisyklių pažeidimus gali surašyti Savivaldybės administracijos specialistas, atsakingas už atliekų tvarkymą bei seniūnijų seniūnai ir Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūra.

Komunalines atliekas, susidarančias buityje, R.Ruseckienė patarė rūšiuoti, kad kuo mažesnis kiekis jų patektų į sąvartyną bei mažėtų jų tvarkymo kaštai, o tuo pačiu ir ateityje mažėtų rinkliavos mokestis.