Balandžio 13-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Balandžio tryliktoji, penktadienis - 104-oji metų diena (penktoji 15-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 262 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Algaudė, Ida, Idalija, Iduna, Liaugaudas, Liaugeda, Liaugedas, Liaugedė, Liauginta, Liaugintas, Liaugintė, Martynas, Mindaugas;

rytoj: Justina, Justinas, Vaišvydas, Vaišvydė, Vaiva, Valerijonas, Visvaldas;

poryt: Anastazija, Anastazijus, Gema, Liudvina, Modesta, Modestas, Vaidotas, Vaidotė, Vilnius.

Dangaus kūnai:

Saulė šiandien teka 6.21, leidžiasi 20.19. Dienos ilgumas - 13.58.

Pirmąją delčios dieną Mėnulis teka 3.04, leidžiasi 11.37.

Saulė Avino ženkle.

Protingos mintys:

"Malonumų vergu tapęs žmogus tą pačią akimirką patenka ir į kančios vergiją" (Seneka).

Lietuva balandžio 13-ąją

1871 m. Liūginės kaime, Marijampolės rajone, gimė arkivyskupas, Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrėjas Jurgis Matulaitis. 1987 metais Popiežius Jonas Paulius II J. Matulaitį paskelbė Palaimintuoju.

1968 m. Vilniuje įvyko pirmasis folkloro teatro - Liaudies muzikos teatro trupės - koncertas.

1993 m. Vilniuje prasidėjo pirmasis tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų konkursas.

2001 m. Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus baigė oficialų penkių dienų vizitą Japonijoje.

2004 m. Seimas pritarė Konstitucijos 57 straipsnio pataisai, nustatančiai fiksuotą parlamento rinkimų datą - ketvirtųjų Seimo kadencijos metų antrąjį spalio sekmadienį.

2006 m. naujuoju Seimo Pirmininku po atstatydinto Artūro Paulausko paskirtas Seimo vicepirmininkas Viktoras Muntianas.

2007 m. Prezidentas Valdas Adamkus padėkojo su oficialiu vizitu Lietuvoje besilankančiai Šveicarijos Konfederacijos Prezidentei Mišelinai Kalmy-Rei (Micheline Calmy-Rey) už per penkerius metus suteiktą finansinę paramą - 157 mln. litų.

Įdomiausi balandžio 13-osios įvykiai pasaulio istorijoje

1059 m. popiežius Mikalojus II išleido dekretą dėl popiežiaus rinkimų, kuriuo nustatė, kad ateityje Romos katalikų bažnyčios vadovą rinks tik kardinolai.

1598 m. Prancūzijos karalius Henrikas IV paskelbė Nanto ediktą, kuriuo hugenotams suteikė lygias teises su katalikais.

1605 m. mirė Rusijos caras Borisas Godunovas.

1732 m. gimė būsimasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas lordas Nortas (North) - jo mintis kolonistus Amerikoje apmokestinti arbatos mokesčiu sukėlė sukilimą naujajame žemyne, po kurio Didžioji Britanija čia prarado visas savo kolonijas.

1743 m. gimė JAV politikas ir trečiasis prezidentas Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson), pagrindinis Nepriklausomybės deklaracijos autorius.

1852 m. gimė amerikiečių prekybininkas Frenkas Vinfyldas Vulvortas (Frank Winfield Woolworth), sukūręs savo vardo parduotuvių tinklą.

1906 m. gimė airių dramaturgas, poetas ir kritikas Samuelis Beketas (Samuel Beckett), labiausiai išgarsėjęs drama "Belaukiant Godo".

1922 m. gimė anglų rašytojas ir "įpykusių jaunuolių" literatūrinės krypties atstovas Džonas Breinas (John Braine), išgarsėjęs romanais "Kelias į viršūnes", "Gyvenimas viršūnėse" ir kt.

1945 m. sovietų pajėgos iš fašistų išvadavo Austrijos sostinę Vieną - pirmąją Hitlerio (Hitler) užgrobtą užsienio valstybės sostinę.

1963 m. gimė rusų šachmatininkas ir pasaulio čempionas Garis Kasparovas.

1964 m. Sidnis Puatjė (Sidney Poitier) tapo pirmuoju JAV Kino meno akademijos apdovanojimą "Oskarą" gavusiu juodaodžiu aktoriumi. Apdovanojimą jis gavo už geriausią pagrindinio vyro vaidmens atlikimą juostoje "Lauko lelijos".

1966 m. per aviakatastrofą žuvo Irako prezidentas Abdulas Salamas Arifas (Abdul Salam Arif).

1975 m. per karinį perversmą nuverstas ir nužudytas Čado prezidentas Ngarta Tombaloajė (Ngarta Tombaloaye).

1975 m. krikščionių kovotojai Libano sostinės Beiruto priemiestyje nužudė 22 autobusu vykusius palestiniečius. Šis įvykis laikomas pilietinio karo Libane pradžia.

1990 m. Sovietų Sąjunga pripažino, kad 1940 metais Katynėje nužudė tūkstančius lenkų karininkų.

1999 m., sulaukęs 84 metų amžiaus, mirė buvusios Rytų Vokietijos Ministrų Tarybos pirmininkas 1964-1973 ir 1976-1989 metais Vilis Štofas (Willi Stoph).

2002 m. mirė buvęs Serbijos vidaus reikalų ministras Vlajko Stojilkovičius, kuris prieš dvi dienas sunkiai susižalojo, mėgindamas nusišauti prie parlamento, ką tik balsavusio už jo išdavimą Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų tribunolui.