Avarijų mažiau, bet pasekmės skaudesnės

Sidas AKSOMAITIS, „Respublikos“ žurnalistas

2013-01-08 13:55

Šalies keliuose susiklostė paradoksali situacija: pernai, palyginti su užpraeitais metais, įvyko mažiau eismo įvykių, kuriuose buvo sužaloti ar žuvo žmonės, tačiau žuvusiųjų skaičius išaugo. Kas tai lėmė?

Policijos departamento pareigūnai teigia dar analizuojantys šią situaciją ir išvadas žada pateikti vėliau. Saugaus eismo specialistai daro prielaidą, kad tokiems eismo įvykių padariniams įtakos galėjo turėti šlubuojanti vairuotojų rengimo ir egzaminavimo tvarka.

Statistika nevienareikšmė

Preliminariais policijos pareigūnų duomenimis, praėjusiais metais šalies keliuose žuvo 303 eismo dalyviai.

„Sprendžiant iš šių duomenų, praėjusiais metais nelaimės šalies keliuose pareikalavo 7 gyvybėmis daugiau nei užpernai, - sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. - Tam, kad galėtume daryti išvadas, kodėl padaugėjo žūčių, turime gerai išanalizuoti visą situaciją. Statistika nevienareikšmė, nes ir pačių eismo įvykių, ir sužeistųjų, ir žuvusių nepilnamečių, ir eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai, pernai užregistruota mažiau nei užpernai“.

Pernai Lietuvos keliuose užregistruota 3200 eismo įvykių, per kuriuos buvo sužaloti ar žuvo žmonės. Tai yra 2 proc. mažiau nei užpernai. 2011 m. tokių nelaimių keliuose užregistruota 3266, 2010 m. - 3532.

Maždaug kas trečias žuvęs - pėsčiasis. Pėstieji tamsiu paros metu nesegi atšvaitų ir dėl to yra nematomi. R.Požėlos įsitikinimu, tokia situacija yra iš dalies užprogramuota ir mūsų teisės aktuose, reikalaujančiuose šviesą atspindintį elementą tamsiu paros metu segėti tik einant neapšviestuose kelio ruožuose. Policijos pareigūnai siekia, kad atšvaitą tamsiu paros metu pėstieji eismo dalyviai privalėtų segėti visur.

Pagalba aukoms neefektyvi?

Per eismo įvykius praėjusiais metais sužeisti 3738 žmonės, arba 4,6 proc. mažiau nei užpernai.

2011 m. būta 3919, 2010 m. - 4228 sužeistųjų. Neblaivūs vairuotojai pernai sukėlė 272 eismo įvykius. 2011 m. dėl girtų vairuotojų kaltės įvyko 298 avarijos, 2010 m. - 291.

R.Požėla atkreipė dėmesį, kad kas penktas eismo įvykio dalyvis miršta pakeliui į medicinos įstaigą ar pačioje ligoninėje.

„Užpernai tokių atvejų užfiksuota 60, panaši ir praėjusių metų statistika, - sakė „Respublikai“ generalinio komisaro pavaduotojas. - Tai kelia susirūpinimą dėl efektyvesnio pirmosios pagalbos suteikimo nukentėjusiems ir tolesnio jų gydymo. Pernai gegužę, mėgindami spręsti šią problemą, surengėme specialiųjų tarnybų mokymus, deja, kaip matome, situacija nepagerėjo“.

Daugėjant žūčių šalies keliuose premjeras Algirdas Butkevičius siūlo skirti didesnį dėmesį švietimo programoms ugdymo įstaigose. Nors pernai šalies keliuose, palyginti su užpraeitais metais, žuvo daugiau vairuotojų, Vyriausybės vadovas teigė nemanantis, kad didesnį dėmesį reikia skirti būtent jiems parengti. „Čia kompleksinis klausimas ir jį kompleksiškai reikia spręsti“, - teigė premjeras.

Pavojų kelia jaunimas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros doc. dr. Vigilijus Sadauskas mano, kad skaudžių eismo įvykių keliuose būtų mažiau, jei didesnis dėmesys būtų skiriamas vairuotojų rengimui ir egzaminavimui.

„Statistika liudija, kad vairuotojai, turintys iki dvejų metų vairavimo stažą, kasmet sukelia apie 16-18 proc. avarijų, kuriose sužalojami arba žūva žmonės, - teigė V.Sadauskas „Respublikai“. - Jeigu tokie vairuotojai keliuose kelia grėsmę, išvada viena - jie ir išmokyti, ir išegzaminuoti prastai“.

Pasak V.Sadausko, 2008 m. vairuotojai, turintys iki vienų metų vairavimo stažą, sukėlė 173 eismo įvykius. Tai sudarė 4,7 proc. visų eismo įvykių. 2009 m. - 132 eismo įvykius (4,7 proc.), 2010 m. - 177 eismo įvykius (7,4 proc.), 2011 m. - 174 eismo įvykius (7,9 proc.).

Vairuojantieji antrus metus 2008 m. sukėlė 293 eismo įvykius (7,94 proc.), 2009 m. - 196 eismo įvykius (6,94 proc.), 2010 m. - 197 eismo įvykius (8,19 proc.), 2011 m. - 179 eismo įvykius (8,14 proc.).

Specialisto patarimai

- Ar išties dėl nelaimių keliuose kaltas prastas vairuotojų parengimas? - pasiteiravo „Respublika“ sostinėje veikiančios Broniaus Kazlausko automobilių vairavimo mokyklos vadovo, buvusio automobilių ralio sporto meistro Broniaus Kazlausko.

- Vairuotojai nėra prasčiau pasirengę, tiesiog dažno jų mentalitetas labai „aukšto“ lygio. Jie įsivaizduoja esantys geriausi ir negalvoja apie kitus eismo dalyvius, apie taisykles. Jei gatvėse būtų didesnė prevencija, jei policija kreiptų didesnį dėmesį į pažeidimus persirikiuojant, nerodant posūkių, vairuotojai bijotų važiuoti kaip sugalvoję. Tačiau policijos pareigūnų gatvėse trūksta.

- Kokių vaistų pasiūlytumėte tokiam vairuotojų mentalitetui gydyti?

- O kodėl nebūtų galima, kaip sovietiniais laikais, tokiems pažeidėjams ne baudas skirti, o siųsti perlaikyti teorijos egzaminų? Toks žinių patikrinimas pažeidėjams anuomet prilygdavo baisiausiai nuobaudai! Čia nebūtų joks žmogaus teisių pažeidimas - jei nepaisai taisyklių, įrodyk, kad jas žinai. O situacija keliuose pasitaisytų.

- Ar prieš žiemą sulaukėte daug vairuotojų, kurie prašė padėti atnaujinti įgūdžius?

- Iš esmės nebuvo tokių atvejų. Visi labai pasitiki savo jėgomis ir dažnai jas pervertina. Tačiau pamiršta, kad privalu laikytis ir saugaus atstumo, ir saugaus greičio. Tokie vairuotojai ir žiemą važiuoja kaip vasarą, o atsibunda tik tada, kai reikia stabdyti ir paaiškėja, kad stabdymo kelias dėl slidžios dangos yra ilgesnis.