Aurelija Stancikienė: jei Vyriausybė bandys įteisinti neteisėtus pastatus Kuršių nerijoje, pati atsidurs teisme

"Toks Ministro Pirmininko viešas kalbėjimas parodo, kad Lietuvai dar labai toli iki teisinės valstybės. Tokiais pasisakymais raginama ne tik nevykdyti visų instancijų – Apeliacinio, Aukščiausio ir Konstitucinio teismų sprendimų, bet taip pat skatinama įteisinti korupcinį principą: davei kyšį atsakingam valstybės tarnautojui – gavai leidimą – stataisi, nedavei kyšio – nesistatai", – teigia A. Stancikienė.

A. Stancikeinė pabrėžia, kad apie tokią korupcinę schemą jai leidžia manyti patirtis dirbant Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore, kur teko susidurti su tokiom statybų bendrovėmis, kurios sužinoję apie esamus draudimus iškart pasitraukdavo, tačiau kitos ir toliau atkakliai "rinkdavo" atsakingų institucijų leidimus.

"Jei kalbėsime konkrečiai apie Preilos botelį, tai aš pati asmeniškai, kaip parko direktorė, ne katą bandžiau raštiškai ir per teismus stabdyti dalį jau iki manęs pradėtų statyti statinių, tačiau į tai nebuvo kreipiama jokio dėmesio, tad Ministro Pirmininko kalbos apie tai, kad kažkas statėsi turėdami leidimus ir nežinodami apie pažeistus teisės aktus, neatitinka tikrovės", – sakė A. Stancikienė.

Seimo Antikorupcijos komisijos narę ypač stebina, kad Vyriausybės nariai, tarp jų ir teisingumo ministras, taip pat Vyriausybės kancleris ragina nevykdyti teismų sprendimų motyvuodami neteisėtų statybų įmonių advokatų argumentais ir sumomis: neva valstybei gali tekti užmokėti už nugriautus pastatus milijonus litų. "Lietuva neturi tokios teisinės patirties, tad išankstinis teigimas, kad teismas įpareigos valstybę atlyginti žalą, juolab minint ne statybų kaštus, o komercinę jų kainą, skamba kaip advokatavimas neteisėtų statybų statytojams", – mano A. Stancikienė.

Seimo narė abejoja, kad būtent taip teismai spręstų šią problemą, nes Konstitucinis Teismas labai aiškiai yra pareiškęs, kad niekas negali turėti naudos iš padarytos žalos. "Pagaliau, jei teismas vis tik įpareigotų valstybę atlyginti žalą už nugriautą pastatą, tuomet galima elgtis kaip kitose civilizuotose valstybėse – Vyriausybė regreso tvarka per teismus galėtų tą žalą išsireikalauti iš leidimus davusių pareigūnų".

A. Stancikienės nuomone, jei būtų kitaip, reikštų, kad Lietuvoje ir toliau klestėtų neteisėtos statybos, nes net jas nugriaunant jų statytojai turėtų pelną, t.y. nebūtų įvykdytas esminis teisingumo principas – negali turėti naudos pažeisdamas įstatymus.

Seimo narė A.Stancikienė taip pat stebisi, kad A. Kubiliaus vyriausybė trejus metus teismuose atstovaudama trečiuoju asmeniu pritarė prokuratūros pozicijai griauti neteisėtus pastatus, o teismas priėmus galutinius neskundžiamus sprendimus, Vyriausybės kancleris ir premjeras pradėjo trauktis ir kalbėti apie taikos sutartis.

A. Stancikienė taip pat primena, kad UNESCO asamblėja 2007 metais priėmė nutarimą atidžiai stebėti neteisėtų pastatų Kuršių nerijoje bylų eigą ir pagal tai spręsti, ar Lietuva vykdo savo įsipareigojimus ir ar yra teisinė valstybė.

A. Stancikienė informuoja Ministrą Pirmininką A. Kubilių, kad Vyriausybei pabandžius įteisinti neteisėtais pripažintus statinius Kuršių nerijoje, ji bus priversta Vyriausybę paduoti į teismą dėl teismų sprendimų nevykdymo.