Audronius Ažubalis apgailestauja, kad Austrijos URM laiške naujų teiginių nėra

Lietuvos ambasados Vienoje atstovui ketvirtadienio vakarą buvo įteiktas Austrijos užsienio reikalų ministerijos laiškas, adresuotas Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrams, kurio kopija siunčiama Europos teisingumo komisarei Vivijanai Reding (Viviane Reding) bei visų kitų Europos Sąjungos (ES) šalių narių užsienio reikalų ministrams.

"Lietuva dėkinga Austrijos kolegoms už pastangas, tačiau tenka apgailestauti, kad šiame laiške neišgirdome nieko nauja. Visi jame dėstomi teiginiai Lietuvai jau yra žinomi. Taip pat jau esame viešai išsakę, kodėl šių teiginių Lietuva nelaiko argumentais", - gautą laišką komentavo užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Lietuvos diplomatijos vadovas pažymi, kad Lietuva ir toliau tikisi per įmanomai trumpą laiką sulaukti išsamaus Austrijos užsienio reikalų ministerijos atsakymo į jai pateiktą notą bei eurokomisarės atsakymą į trijų Baltijos valstybių kreipimąsi, kurie adresatams buvo įteikti liepos 18-ąją.

Notoje Austrijos prašoma paaiškinti, vadovaujantis kokiais argumentais ir kodėl taip greitai priimtas sprendimas paleisti įtariamąjį Sausio 13-osios byloje.

Ministras kartoja tikintis, kad liepos 21 d. Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministerijų sudaryta abiejų šalių ekspertų darbo grupė ištirs visas faktines aplinkybes dėl Michailo Golovatovo paleidimo incidento, tačiau pažymi, kad klausimas ir toliau bus keliamas Europos lygmeniu, kad panašūs atvejai nepasikartotų ateityje.

A. Ažubalis taip pat pabrėžia, kad Lietuva gerai prisimena Austrijos palaikymą Lietuvai kovojant už nepriklausomybės atkūrimą 1991 metais, ir ragina atskirti ilgalaikę partnerystę nuo tiesos paieškų konkrečiose teisinėse situacijose.

"Šiandienos Lietuvos uždaviniai yra pirmiausia išsiaiškinti, kodėl Austrija ignoravo ES teisę, pasirūpinti, kad visoje ES erdvėje būtų tinkamai įvertinti Austrijos veiksmai, ir užtikrinti, kad šią solidarumo stokos pamoką ES gerai išmoktų. Pasimokymas iš klaidų turi sustiprinti ir suartinti ES partnerius. Šiame kontekste Lietuvos intereso gynimas yra ir kova už ES bei jos vertybes", - teigė A. Ažubalis.

Lietuvos generalinė prokuratūra liepos 20-ąją informavo Austrijos teisingumo ministeriją, kad Lietuvai, kaip ir apie tai viešai kalbėjusiai V. Reding, yra žinoma, jog Austrijai galioja išlyga Europos arešto orderį taikyti tik nusikaltimams, padarytiems po 2002 metų rugpjūčio 7 d. Tačiau Lietuvai taip pat žinoma, kad, anot Austrijos Respublikos, tokiais atvejais Europos arešto orderis yra automatiškai laikomas prašymu dėl asmens ekstradicijos.

Vadinasi, sprendžiant M. Golovatovo klausimą turėjo būti taikomas ne tik Austrijos išdavimo ir teisinės pagalbos įstatymas, bet ir ES teisė bei Austrijos federalinių teisės normų dalimi esantys ir viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus turintys ES ir (ar) tarptautinės teisės aktai: 1995 m. Konvencija dėl supaprastintos ekstradicijos tvarkos tarp ES valstybių narių, parengta vadovaujantis ES sutarties K.3 straipsniu ir 1957 m. Europos Tarybos konvencija dėl ekstradicijos.

ELTA primena, kad šių metų liepos 14-ąją pagal 2010 m. spalio 18 d. Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio "Alfa" vadas, Rusijos pilietis M. Golovatovas.

Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1991 m. sausio 11, 12 ir 13 dienomis KGB ginkluotas specialiosios paskirties būrys "Alfa" puolė Lietuvos valstybinę įmonę "Spauda", Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą - Televizijos bokštą. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti.

Nors per 24 valandas Austrijos teisingumo ministerijai buvo nusiųsta visa prašoma informacija, liepos 15-ąją M. Golovatovas buvo paleistas.

Toks Vienos poelgis sukėlė pasipiktinimą ne tik Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, bet ir kai kuriuose kitose ES šalyse. Lietuvos ir Latvijos diplomatinės tarnybos reagavo notomis.

Konsultacijoms į Lietuvą atšauktas Lietuvos ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas.