„Vakaro žinios“ uždavė kelis klausimus Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui, politikos apžvalgininkui Audriui Butkevičiui.
- Kremliaus atstovas praneša, kad panikai jokio pagrindo nėra, kad jo šefas esą intensyviai dirba. Kodėl tuomet jis nevaikšto į darbą, o dirba nenustatytoje vietoje?
- Neturint detalesnės informacijos gandų komentuoti nesinori. Iš esmės yra trys nepaneigiami faktai. Pirmas - V.Putinas nesirodo viešumoje. Antras - beveik patikimai galima teigti, kad kai kurių Rusijos įmonių akcijų kilimas yra nulemtas atsiradusio tikėjimo, kad Kremliaus politika, sulaukusi Vakarų sankcijų, gali keistis. Trečias - Rusija yra tapusi tokia pažeidžiama psichologine prasme valstybė, kad jos valdovo nepasirodymas eteryje sukelia masę gandų ir bandymų interpretuoti šiuos dalykus labai plačiame spektre - nuo V.Putino mirties iki jo meilužės gimdymo... Kaip tarpinis variantas dar minimas jo neva patirtas mikroinsultas - čia kaip tik išklausiau savo pažįstamų iš Rusijos pasakojimų apie tai, kad jis keletą dienų buvo laikomas Kremliaus ligoninėje, paskui neva buvo pervežtas į Širdies ir kraujagyslių ligų institutą Maskvoje, esą mikroinsulto pagrindu pažeistos kamieninės organizmo funkcijos, kad sutrikęs rijimas ir kvėpavimas... Žodžiu, išklausiau krūvą gandų, juos ir vertinu kaip gandus...
- Greta gandų būta ir įdomesnių versijų. Pavyzdžiui, apžvalgininko Andrejaus Piontkovskio ar buvusio V.Putino bičiulio Andrejaus Ilarijonovo pastebėjimai apie neva prasidedantį valstybės perversmą.
- Prieš tai būta ne mažiau įdomių dalykų, jeigu neminėtume mirties ir ligos. Pavyzdžiui, idėja apie tai, kad Baltarusijos ir Kazachstano lyderiai parengė labai griežtą poziciją dėl V.Putino vykdomos šioms šalims visiškai nenaudingos politikos. Todėl teigta, kad V.Putinas tiesiog ieškojo svertų ir mechanizmų, kaip priversti savo byrančią Muitų sąjungą grįžti atgal, o šitas laikas buvo skirtas pasirengti suvaldyti savo prastus sąjungininkus. Dar viena įdomi versija, kad V.Putinas, Rusijai pasitraukus iš įprastinės ginkluotės sutarties ir JAV pradėjus dislokuoti tam tikrą ginkluotės dalį Baltijos šalyse bei Lenkijoje, interpretavo tai kaip agresiją. Todėl panašiai kaip Stalinas, kuris taip pat karo pradžioje buvo pasišalinęs ir labai intensyviai dirbo ar gėrė, V.Putinas dabar irgi esą labai intensyviai dirba ruošdamas atsaką į šį žingsnį, o atsakas esą priverstų sudrebėti Vakarus, nes žaidžiama galimybėmis perdislokuoti taktinį branduolinį ginklą ir kuriama nauja jo panaudojimo strategija. O A.Piontkovskio ir A.Ilarijonovo pasakojimai apie rūmų perversmą bei Dmitrijaus Medvedevo ar Sergejaus Ivanovo iškilimą tiesiog logiškai užbaigia visą šią spėlionių ir gandų grandinę.
- Ką rodo tokia versijų ir gandų gausa? Kokias išvadas galima padaryti? Nejaugi, kad ir kaip ten būtų, valdžios vertikalė Rusijoje silpsta?
- Tai ir rodo, kad valdžia Rusijoje yra taip stipriai koncentruota į vertikalę, jog pašalinus vieną asmenį keičiasi daugybė kitų valdymo komponentų. Faktiškai valdžios piramidė griūva, nes nėra sukurta jokių horizontalių valdymo struktūrų. Tačiau yra ir dar įdomesnių faktų bei išvadų. Surinkęs informacijos iš Rusijos regionų galiu konstatuoti, kad ten stipriai aktyvėja įvairios autonomijos tendencijos. Tik vienas žmogus dingo savaitei iš eterio, iškart vietiniai regioniniai lyderiai pradėjo kelti galvas, atsirado diskusijų ir netgi tam tikrų separatistinių tendencijų. Galvai pranykus autonomizacijos tendencijos pradeda ryškėti tiesiog per kelių valandų intervalą, o tie gubernatoriai iškart pradeda mąstyti, kaip jie tvarkysis be caro...
Rašyti komentarą