Atliekas rūšiuoja kas trečias lietuvis?

Lietuviams rūpi ekologija

Anot aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, šie skaičiai nuteikia viltingai, tačiau vis dar lieka daug erdvės tobulėjimui. „Rūšiavimas turėtų tapti kasdieniu kiekvieno Lietuvos gyventojo įpročiu. Jeigu atliekų nerūšiuosime, didėjant gyventojų skaičiui, vartojimui, kylant pragyvenimo lygiui, labai greitai paskęsime šiukšlynuose“, – sakė G. Kazlauskas.

Rūšiuoti lietuvius labiau skatina ne ekonominiai, o ekologiniai motyvai. Daugiau nei 50 proc. rūšiuojančių nurodė, kad juos skatina noras sumažinti aplinkos taršą ir saugoti senkančius gamtos išteklius. Trečdalį motyvuoja ir tai, kad rūšiuoti tiesiog nėra sudėtinga. Taip pat trečdaliui rūpi ir į sąvartynus patenkančių šiukšlių kiekio mažinimas.

Gyventojai paklausti, kokias atliekas rūšiuoja, dažniausiai nurodė stiklą, popierių ir plastiką. Šias žaliavas antriniam perdirbimui atiduoda net 80-90 proc. rūšiuojančiųjų. Iš jų tik kas penktas rūšiuoja maisto ir gėrimų dėžutes, skardines, kompostuoja maisto bei daržo atliekas.

Motyvuoja ir gėda

Mažesnis atliekų kiekis šiukšliadėžėse ir teigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai yra santykinai nesvarbūs. Jie rūpi tik atitinkamai 16 proc. ir 11 proc. apklaustųjų. Įdomu, kad kaltės jausmo vedinas atliekas rūšiuoja kas dešimtas, o kaimynų ar draugų pavyzdžiu paseka viso labo 6 proc. rūšiuojančiųjų.

„Gyvenu naujame daugiabučių kvartale, kuriame pastatyti ir spalvoti rūšiavimo konteineriai. Mano kaimynai – jauni, išsilavinę žmonės. Kiek pastebiu, dauguma jų rūšiuoja atliekas. Versti viską į vieną konteinerį ne tik neleidžia sąžinė, bet ir gėda prieš kaimynus“, - teigė vienas apklausos dalyvių.

Platus konteinerių tinklas

Lietuviai, kurie atliekų nerūšiuoja, dažniausiai teigia to nedarantys esą dėl to, kad šalia jų namų nėra rūšiavimui skirtų konteinerių. Tačiau Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje jų jau pakankamai daug. Pavyzdžiui, Kauno mieste ir rajone įrengtos net 1223 antrinių žaliavų konteinerių aikštelės, Vilniaus mieste ir rajone – 1192, Klaipėdos mieste ir rajone – 460. Vidutiniškai Lietuvoje viena antrinių žaliavų konteinerių aikštelė tenka 388 gyventojams.

Beveik 30 proc. visiškai atliekų nerūšiuojančių lietuvių teigia, kad tam namuose neturi pakankamai vietos. Kita svarbi priežastis – įsitikinimas, kad rūšiavimas yra beprasmis užsiėmimas. Šią priežastį nurodė beveik kas ketvirtas respondentas.

„Sunku pasakyti, kiek laiko prireiks, kol lietuviai pradės masiškai rūšiuoti, supras, kad to reikia. Vyresnius žmones, kurie turi savo įpročius, įtikinti sudėtinga. Tikriausiai turi užaugti nauja karta, kuri mąstys kitaip. Situacija tokia, kad pastaraisiais metais atliekų kiekis smarkiai didėjo. Turime suprasti, kad reikia ne vien rūšiuoti, bet ir keisti vartojimo įpročius“, - teigė G. Kazlauskas.