A.Salamakinas: Amerikono 80 mln. litų ant lėkštutės - dykai?

Skalūnų dujų lobistai mūsų šalyje veikia itin apsukriai - šią savaitę jie jau užsitikrino valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės paramą - prezidentė asmeniškai priėmė gręžiniais Lietuvos pamaryje itin susidomėjusios JAV kompanijos „Chevron“ atstovus. Kas čia darosi?

O kas čia darosi - šiandien mūsų gamtos likimo ir skalūnų dujų vertelgų planus svarstys Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai.

- Kaip pasielgsime mes, kai skalūnų dujų verslas Lietuvoje stumiamas prezidentiniu lygiu, o ES mokslininkai tvirtina, kad hidraulinis uolienų ardymas yra nepaprastai pavojingas visai žmonijai? - vakar „Respublika“ paklausė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino.

- Už abejones dėl skalūnų Salamakinas jau išvadintas „Gazprom“ agentu, bet gal tuomet ne agentai yra EP nariai, Vokietijos ir Amerikos mokslininkai, kurie apie tų dujų gavybos pavojų publikuoja solidžius straipsnius?

Tais agentais mus vadina tie, per kuriuos Lietuva gali prisidaryti labai daug ir neatitaisomos žalos. Bet mes kalbamės su ES pareigūnais, kurie prognozuoja, kad gal net šiemet bus priimta direktyva, įpareigojanti visas Bendrijos nares, kaip elgtis su tais skalūnais, juos liesti galbūt net uždraus.

Mes vis dar tikime kažkokiais užkeikimais. Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas paleido gandą, kad po Lietuva slypi skalūnų dujų atsarga 30-iai metų, ir mes patikėjome.

ES šiandien laikosi vieningos nuostatos: skalūnų dujų žvalgytojai pirmiausia privalo atsiklausti vietos žmonių. O Lietuvoje šio verslo atstovai pirmiausia eina pas prezidentę.

Net Seimo nariai pirmiausia kalba apie kažkokį energetinį saugumą, o ne į žemę purškiamus chemikalus, kurių sudėtis net slepiama. O juk visada kiekvieno gręžinio liukas ištraukiamas ir apie 5 tūkst. kub.m vandens supilama į futbolo aikštės dydžio metro gylio balą - saugyklą.

Kas valys ir ar tikrai išvalys tuos nuodus. Man pasakojo, kad Amerikoje, Teksase, kur karšta, tie nuodai tiesiog išgaruoja, o Lietuvoje juk taip dažnai lyja, tad viskas tekės į gruntinius vandenis. Skalūnų dujų lobistai nė neužsimena, kad kartu su tais nuodais į paviršių pasklinda ir radioaktyvios medžiagos.

- Ar išgaunant skalūnų dujas yra didelė rizika, kad toksiškomis ir radioaktyviomis medžiagomis bus užteršti ir gruntiniai vandenys?

- Taip, tai dar vienas pavojus, nors visas pasaulis jau atvirai kalba, kad po 20-30 metų pats brangiausias turtas bus švarus geriamas vanduo. Kai kurie politikai, veikiami dujų verslininkų, dabar prisidengia nacionalinio saugumo interesais ir nori patys juos paminti - leisti užsieniečiams sunaikinti mūsų vandens atsargas.

Praėjusią savaitę buvau susitikęs su Vokietijos ambasadoriumi Matiasu Heinrichu Miulmenštadu (Matthias Heinrich Mulmenstadt), jis atvirai pasibaisėjo Lietuvos planais imtis skalūnų dujų gavybos. Vokiečiai, prancūzai, čekai, austrai, bulgarai, britai jau nutraukė bet kokius eksperimentus su uolienų plėšymu.

- Kodėl į Lietuvą taip agresyviai veržiasi JAV koncernas „Chevron“?

- Aš juos suprantu - skalūnų dujų gavyba toje šalyje nuolat mažėja, o amerikiečiai turi labai brangius įrengimus, kuriuos reikia dar kam nors iškišti. Čia juk tas pat kaip su tuo „Hitachi“ reaktoriumi, kurio japonams nereikėjo, tai bandė prakišti mums.

Lietuviai patys save kvailina postringaudami apie JAV investicijas. Ar blaiviai mąstantis žmogus patikėtų, kad amerikonas mums padės 80 mln. litų ant lėkštutės šiaip sau? Jis juk visada skaičiuoja tik savo pelną, o mūsų energetinis saugumas jam nė motais. „Chevron“ ar kas kitas išgręš skyles, privarys Šilutėje ir Tauragėje nuodų, sumokės 2-17 proc. siekiantį žemės gelmių mokestį ir jau nuosavas dujas Lietuvai parduos rinkos kaina arba išsiveš.