Arvydas Juozaitis: Lietuva sugriautų ES imperiją

Nuo 2013 m. liepos 1-osios iki gruodžio 31-osios Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Iš biudžeto tam per trejus metus skirta 214 mln. litų, tačiau jokios apčiuopiamos naudos valstybei tai neduos.

Milijonus slepia lozungais

Pirmininkavimas ES Tarybai tėra atsakomybė už tai, kad visos 27 Bendrijos šalys sutartų dėl bendrų sprendimų, kuriuos siūlo ne šalis šeimininkė, o Europos Komisija, vėliau pritaria Europos Parlamentas.

Simbolinis vadovavimas ES Tarybai yra privalomas, kiekvienai valstybei narei primetamas išlaidavimo būdas. Ir tam ruošiamasi beveik tokiais pačiais lozungais, kokie aidėdavo SSRS komunistų partijos suvažiavimuose tvirtinant penkmečių planus.

„Atlikti parengiamuosius ir horizontalius pirmininkavimo susitikimų Lietuvoje organizavimo darbus!“, „Atstovauti Lietuvos interesams Jungtinėse Tautose, stiprinti Lietuvos įtaką ir prestižą tarp JT valstybių narių!“, „Stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą!“ - tokiais ir panašiais šūkiais šiandien mūsų biurokratai pateisina šimtų milijonų litų taškymą 2013 m. vyksiantiems, daugiausia neformaliems, ES biurokratų susitikimams.

Pono Briuselio tvarka

- Kuo ES biurokratų užmojai pateisinti savo buvimą leidžiant valstybių milijonus skiriasi nuo Sovietų Sąjungos laikų, kai kone lygiai taip pat savo egzistavimą pateisindavo komunistų partijos valdymo aparatas? - „Respublika“ paklausė filosofo Arvydo Juozaičio.

- Ką darysi - kadangi jau įsėdome į ES vežimą, jis mus veža, bet reikalauja nuolat papildyti benzino. Visos šalys į tai įkinkytos, o kartais - net kurioziškai. Pavyzdžiui, sunkumų kamuojamas Kipras prašo kreditų skoloms padengti, bet privalės išlaidauti pirmininkaudamas ES Tarybai.

Tokia yra pono Briuselio, kuriam mes tarnaujame, tvarka. Šis ponas skirsto valstybių pajamas, mums irgi pameta, tad bent jau artimiausią dešimtmetį esama tvarka vargu ar pasikeis. Tiesiog privalėsime iki galo išgerti iki dugno tą kartybės taurę, kurioje yra šiek tiek medaus.

- Ar Lietuva neturi teisės Briuselio biurokratams pasakyti, kad išgyvename sunkmetį, todėl norėtume pirmininkauti ES Tarybai kukliau?

- Aš turbūt jau šimtąjį kartą kartoju: Lietuva yra Europos rekordininkė balsuojant už stojimą į ES, todėl vargu ar kas norės prieštarauti ponui Briuseliui.

Matau tik vieną ginklą - spaudą, kuri turi netylėti ir garsiai kalbėti apie lėšų pirmininkavimui taupymą. Mes turime moralinę teisę Europai pasakyti, kad krizė mums trenkė labai skaudžiai, todėl Briuselis privalo leisti mums pirmininkauti ES Tarybai kukliau.

- Už pirmininkavimą ES Tarybai iš kiauros kišenės Lietuva per trejus metus sumokės apie 214 mln. litų, o kokios naudos bent turėtume stengtis išpešti už šią kainą - vakarietiškas išmokas lietuvių žemdirbiams, pakankamą Ignalinos jėgainės uždarymo finansavimą?

- Naudą tikriausiai matysime tik lankstinukuose ir filmuose apie Lietuvą. Pirmininkaujant ES Tarybai yra galimybė maksimaliai afišuoti savo interesus, jei, žinoma, tai neprieštarauja Briuselio užduotai pirmininkavimo temai.

Jeigu per Lietuvos pirmininkavimo pusmetį pagrindinė tema būtų energetinis saugumas, ji labai tiktų Baltijos šalims ir Suomijai. Neduok Dieve, jeigu mūsų pirmininkavimo metu nuo Briuselio lentynos būtų nuimta kokia nors imigracijos į Europą skatinimo tema. Tokių ir panašių temų išvengimas jau būtų sėkmė.

Tik nemanau, kad pirmininkavimo temos negali inicijuoti mūsų Vyriausybė, girdint visos šalies gyventojams. Aktualios temos siūlymas galėtų būti ir Seimo rinkimų kampanijos objektas, nors Lietuvoje įprastai piliečiai laikomi kvailiais.

Jeigu Vyriausybė ir rinkimuose dalyvausiančios partijos abejingai žiūrės į pirmininkavimo temos parinkimą ir maksimalų Lietuvos galimybių išnaudojimą, mes toliau virsime ES šiupinio katile. Briuseliui aktualus tas šiupinys - kad tik visur viskas maišytųsi, aplinkui tvyrotų iliuzija apie valdžios decentralizaciją.

Ši iliuzija yra labai įtaigi, o šiupinio virimas sujaukia protus. Kas atsitiko po to, kai ES Tarybai vadovavo Lenkija ar Danija? Niekas. Tik toliau išgyvename pačius gražiausius ES biurokratijos žydėjimo metus.
Briuselio biurokratai mąsto paprastai: tegul viskas aplinkui pražūsta, o mes vis tiek viską valdysime. Jie juk užsiima elementariu politiniu turizmu - važinėja vieni pas kitus, gražiai šypsosi, gauna gerus atlyginimus, tad ko daugiau reikia?

- Briuselio biurokratija apraizgiusi kiekvieną gyvenimo sritį, tad ar viena Lietuva, net turėdama ryžtingų, drąsių politikų, sugebėtų tapti pirmeive, išjudinsiančia pasipriešinimą ES klerkų valdymui?

- Toks šansas yra būtent dabar, jeigu tik kuri mūsų partija tai paverstų savo rinkimų arkliuku. Arba Briuselio šiupinys, kuriame jau maišosi tautos, virs po senovei.

Visos imperijos bijo savo regionų, todėl į pakraščius nuolat rengiami išvažiuojamieji Briuselio revizorių posėdžiai. Nuo Nikolajaus Gogolio laikų nelabai kas ir pasikeitė. Sulaužyti ES biurokratijos tvarką Lietuva galėtų, bet jokiu būdu ne viena.

Turėdama aiškų tikslą Lietuva pirmiausia galėtų jungtis su Latvija. Šiandien yra visiškai neveiksni Baltijos Asamblėja, bet gal vertėtų pamąstyti apie realiai dirbančią Lietuvos ir Latvijos asamblėją.

Bet tokiam balsui atsirasti Lietuvoje nebus lengva, nes pirmininkauti ES Tarybai išmokusi biurokratija akylai stebi, kad panašių išsišokimų nebūtų. Todėl viltis gali slypėti tik tarp lietuvių, kurie grįžta iš emigracijos Europoje, dar nėra pasenę, turi jėgų kažką daryti Lietuvai.