Ar yra būdų išsikapstyti iš ES?

- Kas mus atvedė į Europos Sąjungą? - „Vakaro žinios“ klausė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Rolando PAULAUSKO.

- Pamenate šūkį - „už vieną litą gausite tris atgal“? Ar gali kas nors tikėti tokiais dalykais? O mes tikėjome.

- ES parama mums irgi pasaka?

- Mūsų valstybė kiekvieną mėnesį į Briuselio kasą įneša per 100 milijonų litų. Kai viską suskaičiuoji, išeina, kad ta parama - tai grįžę mūsų pinigai. Vakarų šalys šiandien pačios gyvena iš skolintų pinigų. Mūsų šalies skolos, palyginti su kitomis ES valstybėmis, juokingos. Mūsų skola, skaičiuojant vienam lietuviui, yra 10 kartų mažesnė negu vidutiniškai ES.

- Kaip rengiasi skolas grąžinti didžiausios skolininkės?

- Skolų, kurias turi sukaupusi Graikija, Ispanija, Italija, neįmanoma grąžinti. Kaip galima grąžinti, jeigu valstybių biudžetai metų metus yra deficitiniai, o užsienio prekybos balansai beveik visų valstybių - minusiniai? Šių skolų grąžinti greičiausiai nereikės. Graikams jau nurašė skolas. Mes - kvailių vietoje, nes dar nedaug pasiskolinę, mes taupome, tuo tarpu kitos šalys išlaidauja, o joms skolos nurašomos.

- Kitaip tariant, gyvenama taupančiųjų sąskaita.

- Taip. Europos Sąjunga Latvijos finansų ministrą pripažino geriausiu finansų ministru. Todėl, kad latviai taupo. Mums siūloma taupyti, tuo tarpu tą deklaruojančios valstybės taip nesielgia. Europos Centrinis Bankas užpraėjusių metų gruodį emitavo 1 trilijoną eurų. O kad mes uždirbtume eurą arba dolerį, reikia parduoti savo darbo jėgą, grūdus, mėsą ir panašiai. Pasaulyje pradėjo skambėti terminas „spausdinimo mašinų karas“. Be jokių ribų pinigus ėmė spausdinti Japonijos, Europos, Anglijos, Amerikos centriniai bankai, jie spausdina vadinamąsias rezervines valiutas. Rezervinės dėl to, jog imamos iš kitų pasaulio šalių. Išeina, kad mes šioje situacijoje esame kaip vargšai giminaičiai.

- Iš skolintų pinigų gyvenantys Vakarai labai patrauklūs mūsų tautiečiams.

- Mūsų žmonės važiuoja į Vakarus tikėdamiesi geresnės ateities, bet jie važiuoja tik į geresnę dabartį, nes ES ateitis yra labai miglota. Išviliojami mūsų visuomenės žmonės, jiems mokamos didesnės pašalpos, algos. Airija gali mokėti daugiau, o kuo ji pranašesnė? Niekuo. Airių skola yra kartais didesnė nei mūsų valstybės. Yra du pinigų atsiradimo būdai: vienas dalykas - uždirbti pinigus, kitas - juos emituoti. Mes juos turime uždirbti, o, pavyzdžiui, Anglija juos emituoja, nors jos skola yra viena didžiausių skolų pasaulyje. Būtent todėl Anglija ir gali mūsų emigrantams mokėti dideles išmokas.

- Kaip Europos valstybių veidą pakeis imigrantai?

- Belgijoje šiuo metu 50 procentų visų gimstančių naujagimių yra musulmonų vaikai. Šiemet Briuselio centrinėje aikštėje neleista pastatyti Kalėdų eglutės, nes musulmonai palaikė tai įžeidimu. Šiandien prancūzai, belgai labai tolerantiški imigrantų atžvilgiu, bet kai tie imigrantai pasieks kritinę masę, jie nebus tolerantiški. Štai prancūzų aktorė Bridžita Bardo jau prieš 10 metų parašė knygą „Šauksmas tyloje“, jau tada kreipėsi į prancūzus sakydama: negi jūs nematote, kas vyksta su mūsų šalimi, kultūra? Ji omenyje turėjo imigrantų bangą, kuri keičia visą Prancūzijos aplinką.

- Kada baigsis Vakarų Europos krizė?

- Tada, kai bus pradėta gyventi iš tiek, kiek realiai uždirbama. Tai reiškia, kad gyvenimo lygis turi kristi dešimtis procentų. ES jau vyksta ir dar laukia socialiniai neramumai, nes žmonės įpratę gyventi iš neuždirbtų pinigų, nenori atsisakyti lengvatų. ES demonstracijos vyksta vos ne kiekvieną dieną, ar tie protestuotojai kelia klausimą: kada bus grąžinti kaliošų fabrikai iš Kinijos? Ne. Jeigu jie reikalautų grąžinti darbo vietas, kurios iškeltos į Aziją, dar suprasčiau protestų prasmę, tačiau jie prašo ir toliau mokėti tas pačias algas.

- Žmonės taip elgiasi iš neišmanymo.

- Be abejo, nes europietis daugiau už vidutinį lietuvį tikrai nežino. Dabar visa gamyba yra iškelta į Kiniją, jeigu viskas gaminama Kinijoje, iš kur gali būti darbo vietų? Iškėlus gamybą iš ES valstybių ir Jungtinių Valstijų buvo išvežtos darbo vietos, kartu ir algos. Žmonės, likę be darbo, buvo nukreipti į visokias specialybes, tarkime, finansų analitikų, patarėjų, socialinių darbuotojų - tai negamybinės sritys. O produktas nesukuriamas, nors algas mokėti reikia, ir jos mokamos iš skolintų pinigų.

- Kokiu būdu Europa galėtų išspręsti skolų problemą?

- Skolą galima nurašyti infliacijos būdu, nuvertinant pačius pinigus. Tačiau nurašyti pačią skolą kaip tokią yra sudėtinga, nes už skolų stovi, pavyzdžiui, privatūs pensijų fondai. Kad ir Lietuvoje veikiantys, jie sukauptus pinigus investuoja į valstybių vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, tačiau nekilnojamasis turtas pinga. Jei valstybė ties bankroto riba, tai reiškia, kad ir pensijų fondas bankrutuos.

- Kurios pasaulio šalys labiausiai prasiskolinusios?

- Vadinamasis „auksinis milijardas“ - juo vadinamos šalys, kurios pastaruosius keliasdešimt metų gyveno gerokai geriau negu kitos, t. y. Vakarų Europos valstybės, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Australija ir Japonija.

- Kaip jos išlaiko aukštą pragyvenimo lygį?

- Išlaikyti tokį gyvenimo lygį, koks jis buvo iki šiol, jos nebeturi galimybių. Toliau skolintis irgi nebegali, nes skolų mastas toks, kad jų jau neįmanoma aptarnauti. Jungtinių Valstijų skola yra 16 trln. dolerių, biudžeto deficitas kiekvienais metais didėja. Jos vien palūkanų per metus išmoka ketvirtį trilijono dolerių. Mokesčių Jungtinės Valstijos surenka maždaug 2 trln. dolerių, o išleidžia daugiau kaip 3 trln. dolerių. Vadinasi, kiekvienais metais daugiau kaip vieną trilijoną reikia iš kur nors gauti. Beveik 30 proc. pinigų Jungtinės Valstijos išleidžia neuždirbtų. Ir anksčiau jos gaudavo pinigų. Visas pasaulis pirkdavo vertybinius popierius, taigi Jungtinių Valstijų vyriausybė išleidžia obligacijas, kurias visi perka, tačiau Jungtinių Valstijų skola ir biudžeto deficitas pasiekė tokį lygį, kad pasaulyje jau nebėra tiek pinigų.

- Tai kokį sprendimą rado amerikiečiai?

- Centrinis bankas emituoja pinigus ir nuperka valstybių obligacijas, jeigu šių niekas neperka. Sunku patikėti, kad taip vyksta, bet taip vyksta.

- Grįžtant prie mūsų valstybės skolos, buvęs premjeras Andrius Kubilius gyrėsi, jog mūsų šalis pigiai pasiskolino.

- Premjeras, ketverius metus būdamas valdžioje, valstybės skolą patrigubino. Iš tų skolintų pinigų buvo mokėtos pensijos, algos biudžetininkams. Kas dabar Kubiliui paprieštaraus dėl išaugusios skolos? Niekas. Yra toks posakis: „reikia nuraminti finansų rinką“, tai reiškia, kad kai išsigąsta pinigų skolintojai, jie tai pačiai Graikijai ar Ispanijai skolina ne už 1-2 proc. palūkanų, o už 5-6. Manoma, jog už 6-7 proc. pasiskolintų pinigų jau neįmanoma grąžinti. Kai Lietuva pasiskolino už 5 proc. palūkanų, Kubilius sakė, kad mums pasisekė, pigiai pasiskolinome. Mūsų valdžios elitas nori greičiau įstoti į euro zoną, nes tikisi, kad kai turėsime eurą, galėsime skolintis už 1-2 proc. palūkanų. Tai yra pagrindinis motyvas, kodėl turime kuo greičiau įsivesti eurą, bet, aišku, apie tai garsiai nekalbama. Tačiau tai - iliuzija, graikai irgi įstojo į euro zoną, gavo galimybę skolintis gerokai pigiau negu tada, kai savo valiutą turėjo. Praėjo keletas metų ir šiandien matome, kur Graikija atsidūrė.

- Kiek svarbu mūsų valstybei turėti savo valiutą?

- Anglai, šveicarai emituoja savo pinigus ir naudoja savo poreikiams, Lietuva šito daryti negali šiandien, bet dar, ačiū Dievui, turi bent litą kaip tokį. Ateityje galime atsipalaiduoti nuo valiutų modelio ir tada galėsime emituoti litų savo poreikiams, kai mums atrodys reikalinga. Taip elgėsi Japonija po karo, Pietų Korėja - visos valstybės, kurios atsistojo ant kojų. Nesileisdamos ir nežaisdamos žaidimų su vadinamomis pasaulio rinkomis ir Pasaulio Banku. Pinigai yra ekonomikos kraujas, jeigu savo kraują atiduodi kitam, tai atiduodi visą savo gyvenimą. Lito atsisakymas bus ir galimybės suvaldyti ekonominius procesus pinigų pavidalu atsisakymas.