Ar valstybė turi lįsti į kelnes?

- Kodėl apskritai mūsų šalis turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto Budniko.

- Pirmiausia norėčiau pasakyti, kai valstybė ratifikuoja konvenciją, ji turi savo teisės aktus priderinti taip, kaip konvencija reikalauja. Jeigu žiūrėtume į Lietuvos Respublikos teisės aktus, pradedant Konstitucija, baigiant Smurto artimoje aplinkoje įstatymu, pamatytume, kad pas mus nei Civiliniame kodekse, nei Baudžiamajame kodekse, nei Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra jokių nuostatų, kur kažkas neatitiktų konvencijos, kaip tik pas mus yra priimta dar daugiau įstatymų, nei reikalauja konvencija. Teisiniu požiūriu mums tikrai tokio poreikio (ratifikuoti Stambulo konvenciją - aut. past.) nėra.

Atsakymas toks, kad šioje konvencijoje yra keli straipsniai - ir tai nėra teisės dalykai - pavyzdžiui, diskriminacija dėl lyties tapatybės arba socialinė lytis. Siekiantieji ratifikuoti Stambulo konvenciją turi savų tikslų, jie nori, kad būtų įteisinta daugiau lyties sampratų. Norima, kad būtų įteisinta „socialinė lytis“, yra reikalavimų, kad mūsų teisės aktuose ir švietimo vadovėliuose būtų įtvirtinta socialinė lytis. Mes esame labai kategoriški prieš tai, nes čia yra socialinis eksperimentas. Su visuomene nereikia eksperimentuoti. Sovietmečiu buvo pakankamai eksperimentų, pakankamai savo kailiu patyrėme.

Kai kuriose ES šalyse irgi šūkaujama, reikalaujama, kad Stambulo konvencija būtų ratifikuota, tačiau atkreipkime dėmesį: šalys, kurios pasirašė tą konvenciją, jos neratifikuoja, nes daugelis perprato visą mintį.

Galiu net pacituoti keletą dalykų dėl socialinės lyties sąvokos, „valstybė prisiima įsipareigojimais panaikinti diskriminuojančius teisės aktus“, atkreipiu dėmesį - tokių nėra, „bei praktiką ir įgyvendinti priemones nediskriminuoti asmens dėl socialinės lyties, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės arba kito statuso“. Taigi diskriminacijos sąvoką galima išplėsti iki begalybės ir tai jau totalitarinės visuomenės užuomazga, kur žmonės gali būti terorizuojami dėl bet ko.

- Kas tas „kitas statusas“? Tai gal ir pedofilai?

- Teisine prasme tai - landa. Kitaip tariant, įstatyme paliekama landa laisvai interpretacijai, čia jau žmogaus fantazijos reikalas, kaip jis susigalvoja, gali būti ir kraujomaiša, penkiolika lyčių ir panašiai. Sakau, kad tai absoliuti įstatymo landa interpretuoti visiškai laisvai, ką tik nori, dėl bet kokios tapatybės.

- Ta landa tikriausiai sąmoningai palikta?

- Reikėtų manyti, kad konvenciją rengė ne mėgėjai, o teisininkai profesionalai, tai, jeigu jie palieka, netyčia vadinti to nenorėčiau, nes jau būtų nepagarba profesionalams. Čia sąmoningai padaryta kažkokiu tikslu. O tie tikslai? Mes galime tik spėlioti.

- Kas dar kelia nerimą Žmogaus teisių asociacijai dėl Stambulo konvencijos straipsnių?

- Pavyzdžiui, konvencijos 12 straipsnis, kad valstybė įsipareigoja skatinti vyrų ir moterų socialinio kultūrinio elgesio modelio pokyčius, siekiant išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas, priskiriamas vyrams ir moterims. Kitaip tariant, mūsų papročius, tradicijas per švietimo sistemą būtų siekiama naikinti. Mes matome tą pavojų, mums to nereikia. Lietuvių Tauta pakankamai nukentėjo nuo visokių mūsų papročių ir tradicijų naikinimo.

- Anksčiau buvo net kai kurių lietuvių politikų pasisakymų, kodėl reikėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją: nes Lietuva pralaimi bylas tiems asmenims, kurie užsienyje pasikeitę lytį be teismo sprendimo Lietuvoje negali pasikeisti asmens dokumento. Kitas dalykas, Lietuvai tektų įrengti ir specialius medicinos centrus, kuriuose būtų atliekamos lyties keitimo operacijos. O sveikatos sistemai finansavimo ir taip nepakanka, vėžiu sergantieji laukia eilėse.

- Mūsų sveikatos apsauga silpna, žmonės eilėse stovi. Kai kalbame apie žmogaus teises, pirmiausia reikia žiūrėti, kur pažeidžiamos teisės masiškai. Daugybė žmonių gyvena skurde, jų orumas neužtikrinamas, jie negali gauti tinkamo išsilavinimo, negali tinkamai rūpintis vaikais. O mes va rūpinamės, kad būtų priimtos vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos, kad už nepriežiūrą būtų galima atimti vaikus, vadinasi, dešimtis, šimtus, tūkstančius vaikų būtų galima atimti iš tėvų, nes jie negali tinkamai prižiūrėti, kadangi neturi pakankamo uždarbio.

Pas mus, kai yra visuotinis skurdas, pažeidžiamos šimtų, tūkstančių žmonių teisės, pradedama kalbėti, kalbama apie vieną arba du asmenis, ir jų problema iškeliama kaip pati didžiausia. Štai kur neadekvatumas.

Žmogaus teisių prioritetai irgi turi būti, negali būti bet kokios teisės. Mes turime kalbėti apie skurdą, apie emigracijos stabdymą, kad mūsų valstybė apskritai išliktų, nes, jei nebebus valstybės, nereikės nei įstatymų, nei jokių konvencijų ratifikuoti.

Man visada kyla klausimas, kas tokias akcijas, kaip pastaroji už Stambulo konvencijos ratifikavimą, užsako. Yra jaunų žmonių, kurie nesupranta, jie tos konvencijos gal neskaitę, jie neįsigilinę, bet jie ateina su plakatais, šūkauja ir reikalauja. Jie galėtų patys pagalvoti, ko jie reikalauja, tačiau nesusimąsto.

Stambulo konvencija skatina piliečių įskundimus, nes yra parašyta: kiekvienas asmuo, kuris mano, kad vykdomas bet koks emocinis ar psichologinis smurtas, privalo apie tai pranešti kompetentingoms organizacijoms ar institucijoms, - tai 27 Stambulo konvencijos straipsnis. O ką tai reiškia? Tai įskundinėjimo skatinimas. Tokie straipsniai verčia sunerimti. Mes kategoriškai prieš tą ratifikavimą.

- Vadinasi, žmogus gali būti patrauktas atsakomybėn už nieką, juk galima ir pameluoti?

- Kažkas sugalvos, gal koks žmogus per ramiai gyvena, paskambins, pasakys, kad tas žmogus naudoja psichologinį smurtą. Taigi teks jau įrodinėti, kad smurto nenaudojai. Jau ir dabar mūsų teisėje yra įvesta sąvoka, kad žmogus, kurį įtaria smurtavimu, privalo įrodinėti, kad nesmurtavo. Čia nekaltumo prezumpcija nebegalioja. Žmogus turės įrodinėti, kad tuo metu miegojo, nieko nedarė, viskas buvo gerai. Tačiau jis turės įrodinėti, o ne teisėtvarkos institucijos. Štai kokie akcentai. Kai teisiniu požiūriu į tai pasižiūri, matai, koks didelis pavojus.

Kiek man žinoma, teisininkai jau pasisakė ir valstybės vadovams nerekomenduoja ratifikuoti Stambulo konvencijos. O Užsienio reikalų ministerija paskubėjo ją pasirašyti, galbūt galima mūsų valdžią suprasti, nes mūsų biudžetas gauna gana dideles dotacijas iš Briuselio. Galbūt mūsų valdžia nedrįsta paprieštarauti bet kokiems raginimams. Bet visuomenė turi būti drąsesnė ir pasakyti, kad jai tai nepriimtina, ji nesutinka su tuo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“