Apie Sausio 13-ąją sužino ne tik iš vadovėlio

Visgi reikėtų pasidžiaugti, kad nemažai bent jau "Vakarų ekspreso" kalbintų uostamiesčio moksleivių galėjo įvardinti, kas tą dieną vyko prieš 25 metus.

Neabejotinai tai ne tik tėvų, senelių, bet ir mokytojų nuopelnas. Pastarieji apgailestauja, kad per ketvirtį amžiaus taip ir nebuvo sukurta jokių jaunimui patrauklių vaizdinių priemonių, kurios pagelbėtų istorijos mokytojams perteikti Sausio 13-osios įvykius.

"Kalbančios galvos nepaliečia vaikų širdelių. Jei tokia medžiaga būtų pateikta, pavyzdžiui, "Gustavo enciklopedijos" stiliumi, būtų kitas reikalas", - atvirauja mokytojai.

Beje, jei istorijos mokytojai aklai vadovautųsi programomis, apie Laisvės gynėjų dieną penktokams turėtų pasakoti pavasarį, maždaug balandį. Tačiau programoms nebijanys nusižengti istorikai neretai perkelia šią pamoką į sausį.

Sužino ir iš senelių

Pasak S. Dacho progimnazijos istorijos mokytojos Loretos Vaivadienės, maždaug trečdalis penktokėlių, dar neišklausiusių pamokos apie 1991-ųjų sausio 13-ąją, jau gali tiksliai įvardinti, kuo ši data svarbi Lietuvai.

"Daug kas priklauso nuo šeimos patirties. Paprastai vaikai būna ką nors girdėję iš senelių, kurie patys galbūt tuomet vyko į Vilnių ginti televizijos bokšto. Kiti net tiksliai įvardija, kiek tą dieną žuvo žmonių. Tie, kurie tiksliai nežino, dažniausiai sako paprastai: rusai puolė Lietuvą", - pasakojo mokytoja.

Penktokai Lietuvos istorijos mokosi iš leidyklos "Briedis" išleisto vadovėlio "Kelias". Jame Lietuvos istorija pateikiama nuo seniausių laikų - pirmykštės bendruomenės iki pat įstojimo į Europos Sąjungą. Sausio 13-osios įvykiams vadovėlyje skirta nei daug, nei mažai - 2 puslapiai.

"Jei nenori, kad būtų apsiribota tik sausa vadovėline informacija, mokytojams tenka patiems iš interneto susirankioti vaizdines priemones. Parengta vaizdinė medžiaga labiau pritaikyta vyresniems moksleiviams, o ne penktokams", - pasakojo L. Vaivadienė.

Kai sausio 11-ąją apsilankėme šioje mokykloje, mokytoja kaip tik per istorijos pamokas moksleiviams demonstravo savo pačios surinktą informaciją bei vaizdinę medžiagą apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius.

"Nebijau vaikams parodyti ir tų nuotraukų, kur tankai traiško žmones. Ypač jiems padaro įspūdį klaipėdietiškas anų laikų vaizdas, kur matyti, kaip mama stumia vaikišką vežimėlį, o čia pat, pro vartus, išrieda didžiulis tankas, pilnas kareivių... Emocijos veikia. Lietuvos istorija dėstoma penktokams, tad iki jų širdelių dar galima prisibelsti. Vaikams kur kas įdomiau klausyti apie tuos istorinius įvykius, kurie jiems gali būti artimi, žmogiški", - pasakojo L. Vaivadienė.

Tad mokytoja skatina vaikus domėtis ir savo šeimose, kaip tėvai ar seneliai išgyveno tas dienas. Dažnai kviečia į pamokas žmones, galinčius pasidalinti savo asmenine patirtimi.

"Artėjant Sausio 13-ajai bet kurių klasių moksleiviams viena istorijos pamoka būna skirta būtent tai datai prisiminti. Pavyzdžiui, septintokai mokosi viduramžių istoriją, bet aš manau, kad nieko nenutiks, jei vieną istorijos pamoką paskirsime prisiminti tai, kas svarbu mūsų šaliai", - pasakojo mokytoja.

"Blogis neturi tautybės"

Analogiškai kalba ir M. Gorkio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Irena Rakuceva. Pasak jos, šventas reikalas artėjant Sausio 13-ajai ir jau išaušus šiai dienai su bet kurių klasių moksleiviais kalbėti būtent šia tema.

"Esame rusakalbių mokykla, tad gali atrodyti, kad čia gali vyrauti kitokia nuomonė apie šią datą, bet mes žinome, kokioje šalyje gyvename ir kokius piliečius auklėjame. Kai gražiai pateiki informaciją apie bet kuriuos istorinius įvykius, vaikai juos gražiai ir priima", - pasakojo I. Rakuceva.

Mokytoja sakė pasakojanti mokiniams, kad Lietuvos kelias buvo labai sunkus, nes ji ne kartą buvo praradusi laisvę.

"Privalau vaikams paaiškinti, ką reiškia žodis okupacija. Atrodytų, sovietų armija išvadavo Lietuvą nuo fašistų, bet ar jie gali vadintis išvaduotojais, jei paliko šalyje savo kariuomenę? Jei neišvedė savo armijos - vadinasi, jie buvo okupantai. Tačiau ši tema gali būti labai jautri mūsų moksleiviams, nes daugelio šeimose yra seneliai, kurie galbūt buvo tų išvaduotojų gretose, tad visada pabrėžiu, kad eiliniai kareiviai tik vykdė valdžios nurodymus, jie tikrai galvojo, kad vaduoja Lietuvą", - pasakojo mokytoja.

Pasak I. Rakucevos, per 25-erius metus gal ir būta įvairių moksleivių reakcijų į Sausio 13-osios įvykius, tačiau dažniausiai tai būna tik eilinis noras išsiskirti iš kitų.

"Yra buvę, kad mokiniai klausia, o kas būtų buvę su Lietuva, jei Sausio 13-osios įvykiai būtų pasibaigę kitaip? Atsakau paprastai - tik istorija galėtų dėstyti, kas būtų buvę, jei būtų buvę kitaip. Be to, akcentuoju, kad tie, kurie nepatenkinti įvykių eiga, visada gali išvažiuoti iš Lietuvos, niekas čia neverčia gyventi. O tie, kas likome - esame lietuviai ir turime gerbti bei mylėti šią šalį. Visada akcentuoju vaikams, kad šioje šalyje yra gerbiami rusakalbiai: mes galime mokytis savo gimtąja kalba, mūsų mokykloms skiriama tiek pat lėšų, netgi 5 procentais daugiau nei lietuvių mokykloms. Taigi, mums suteikiamos visos galimybės čia gyventi, mokytis ir dirbti", - apie ką kalba su moksleiviais, pasakojo istorijos mokytoja.

Ji priminė, kad M. Gorkio mokykloje mokosi ne tik rusų tautybės moksleiviai. Čia mokosi ir uzbekai, žydai, ukrainiečiai, baltarusiai, armėnai, nemažai yra ir iš Ispanijos, Portugalijos sugrįžusių emigrantų vaikų, kurie lietuviškai jau nemoka.

"Maksimas Gorkis yra gerai pasakęs, kad kiaulė neturi tautybės. Jei žmogus yra blogas, tai priklauso ne nuo jo tautybės. Manau, tai svarbu akcentuoti ir kalbant su vaikais apie Sausio 13-osios įvykius", - pažymėjo I. Rakuceva.

Nors sausio 11-ąją šios mokyklos fojė dar puikavosi naujametinės dekoracijos, mokytoja tikino, kad sausio 13-ąją vos įžengus į mokyklą bus justi Laisvės gynėjų dienos dvasia. Esą paprastai mokyklos foje ne tik paruošiami proginiai stendai, bet vyksta virtualios pamokos šia tema. Vaikai ekrane gali stebėti istorinius vaizdus, vyresnių klasių moksleiviai parengia medžiagos apie šią svarbią Lietuvai datą.

"Dažniausiai skamba Erikos Masytės "Laisvė", tradiciškai dalyvaujame akcijoje "Atmintis gyva, nes liudija", uždegame žvakutes. Rengiant renginį visada talkina lietuvių kalbos mokytojai, kad skambėtų švari lietuviška kalba", - pasakojo rusakalbė istorijos mokytoja.

Mokinių lūpomis

Smiltė, 11 m.
Kažkada mokėmės apie šią datą, bet jau viską pamiršau. Gal tuomet rusai puolė televizijos bokštą? Jie, matyt, norėjo užimti Lietuvą ir patys transliuoti viską rusiškai.
Ąžuolas, 11 m.
Sausio 13-oji - tai Lietuvos nepriklausomybės diena, kai Lietuvą bandė okupuoti rusai, bet lietuviai nepasidavė, savo krūtinėmis užstojo Lietuvos valstybę. Rusai norėjo okupuoti Lietuvą, nes bijojo, kad Lietuvai išėjus iš Sovietų sąjungos, iš paskos pabėgs ir kitos valstybės - Latvija, Estija. Rusija nenorėjo likti viena pati. Aš skaičiau apie tai istorinę knygą, tik nepamenu pavadinimo. Tėtis buvo davęs paskaityti, nes jis pats 1991 metais sausio 13-ąją visą naktį budėjo prie bokšto, nešė blokus. Tuomet jam buvo 25 metai, jam buvo labai baisu.
Haroldas, 10 m.
Nelabai žinau, bet, atrodo, Lietuva gynė bokštą kažkokį.
Luka 10 m.
Esu girdėjusi, kad kažkokie kovotojai kovojo už laisvę. Mama buvo sakiusi. Bet aš nekreipiu dėmesio į tokias šventes, man įdomios didelės šventės - Kalėdos, Naujieji metai, patinka atostogos, ypač - vasaros.
Vincentas 10 m.
Tai Lietuvos gynėjų diena. Žmonės aukojosi dėl Lietuvos laisvės. Tą dieną žuvo 13 žmonių. Žinau, kad viskas vyko Lietuvoje, bet tikslios vietos negaliu nurodyti. Tiesiog rusai norėjo atimti iš lietuvių laisvę. Ir mokykloje apie tai esu girdėjęs, ir tėvai pasakojo.
Greta 11 m.
Vilniuje prie televizijos bokšto buvo išpuolis, bet neprisimenu, kas prieš ką kovojo. Mokytoja pasakojo, bet jau pamiršau.
Diana, 17 m.
Žinau, kad kažkas susiję su mirusiaisiais. Lyg ir tą dieną deginame žvakes. Nelabai galiu tiksliai paaiškinti.
Žaneta 13 m.
Prie televizijos bokšto buvo daug žmonių ir daug mirė. Buvo atvažiavę rusų kareiviai ir žudė. Tai - Lietuvos nepriklausomybės diena. Mes Sausio 13-ąją visada minime mokykloje - išeiname iš klasės už durų, uždegame žvakes ir dainuojame dainas. Tos žvakės - tai pagarba žuvusiems už mūsų laisvę.
Margarita, 13 m.
Tą dieną mirė daug žmonių, kurie labai daug padarė dėl mūsų šalies, gynė jos nepriklausomybę. Esu jiems dėkinga už tai.
Nikita, 17 m.
Lietuva norėjo atsiskirti nuo Sovietų sąjungos, bet Rusija to nenorėjo, todėl norėjo nugriauti Vilniaus televizijos bokštą. Žmonės susivienijo, susikibo už rankų ir neleido rusų kariams to daryti. Nesu užtikrintas, bet berods žuvo nemažai žmonių, nes rusai važiavo per žmones. Apie tai pasakojo mokykloje. Man ši diena svarbi, nes dėl Lietuvos nepriklausomybės žuvo daug žmonių ir mes turime nepamiršti to, nes tai mūsų praeitis. Lietuviai iškovojo nepriklausomybę ir tai yra labai svarbu.
Svetlana, 16 m.
Tai Laisvės gynėjų diena - perskaičiau tai savo išmaniojo telefono kalendoriuje. Tą dieną prie televizijos bokšto kažką gynė su tankais, bet ką tiksliai - nežinau. Žinau, kad kiekvienais metais mokykloje degame žvakes, kad paminėtume žmones, kurie yra mirę tą dieną.
Marija, 15 m.
Sausio 13-ąją reikia išjungti šviesą ir uždegti žvakes. Kodėl? Nežinau. Atsimenu, kad tą šventę švenčia jau seniai, bet daugiau apie ją negaliu papasakoti.