Antrasis rinkimų turas gali būti nenuspėjamas

Balso teisę šiemet turėjo daugiau nei 2,55 milijono piliečių, iš jų rinkimuose dalyvavo per 1,33 mln. asmenų (52,14 proc.). Iš Klaipėdoje balsuoti galėjusių 133 tūkst. 457 asmenų tai padarė 67 tūkst. 407.

[CITATA]

Preliminariais duomenimis, dabartinę šalies vadovę rinkosi 46,61 proc. balsuoti atėjusių žmonių. Ji pirmajame rinkimų ture ir buvo lyderė daugumoje Lietuvos miestų ir rajonų. Antrasis liko ir toliau dėl valstybės vadovo posto kovos Z. Balčytis, surinkęs 13,84 proc. balsų.

Rinko N. Puteikį

Aktyviai balsavusių klaipėdiečių nuomonė išsiskyrė iš kitų savivaldybių. Nors daugiausiai balsų (44,62 proc. nuo galiojančių biuletenių) atidavė D. Grybauskaitei, į antrąjį rinkimų turą jie norėjo deleguoti klaipėdietį Naglį Puteikį (16,47 proc.). Lietuvoje jam savo balsus skyrė 9,33 proc. rinkėjų - N. Puteikis šalies politologų jau vadinamas didžiausia šių rinkimų staigmena.

Trečioje vietoje Klaipėdoje liko Valdemaras Tomaševskis (13,93 proc.), ketvirtoje - Z. Balčytis (11,35 proc.), toliau - Artūras Paulauskas (8,1 proc.), Artūras Zuokas (3,72 proc.), Bronis Ropė (1,82 proc.).

Klaipėdos Jūreivių rinkimų apylinkėje balsavę asmenys labiausiai prezidentu norėjo matyti V. Tomaševskį, antra liko D. Grybauskaitė, trečias - N. Puteikis. Čia buvo užfiksuotas ir įspūdingas aktyvumas - dalyvavo 95,06 proc. apylinkės rinkėjų.

SPYRIS. Klaipėdietis Naglis Puteikis į antrąjį šalies prezidento rinkimų turą nepateko, tačiau, pasak politologo Sauliaus Šiliausko, jo populiarumas turi priversti politikus susimąstyti apie savo bendravimo su rinkėjais kultūrą.

Esminių pažeidimų nėra

Vakar preliminarius rinkimų rezultatus spaudos konferencijoje skelbęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, jog pažeidimų, kurie leistų abejoti rinkimų demokratiškumu ir rezultatais, nebuvo.

"Daugiausia buvo nusiskundimų dėl draudžiamos agitacijos, komisijos narių elgesio, didelių eilių, balsavimo namuose. Žinoma, norint išvengti eilių galėtume organizuoti balsavimą mažesnėse apylinkėse, tačiau tai būtų nepigus malonumas", - sakė Z. Vaigauskas.

Visoje šalyje visuomenininkai fiksavo 98 įvairius galimus pažeidimus, policija - apie 67, pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl chuliganizmo.

"Kėdainiuose iniciatyvos "Baltosios pirštinės" stebėtojai aptiko neplombuotą balsadėžę, tačiau papirkimo ar falsifikavimo atvejų neužfiksuota", - kalbėjo VRK pirmininkas.

Pasak jo, daugiausia nusiskundimų buvo sulaukta iš Vilniaus regiono, mažiausiai - iš Klaipėdos. Uostamiestyje žmonės skundėsi dėl balsavimo namuose, pašto dėžutėse rastų agitacinių lankstinukų. Vis dėlto Klaipėdoje buvo nemažai nusiskundimų dėl negautų balsavimo biuletenių. "Vakarų ekspresui" vieno Baltijos pr. namo gyventojai pasakojo, esą niekas jų name negavo biuletenių, pavienių tokių atvejų mieste buvo ir daugiau.

Vykstant rinkimams Klaipėdos miesto rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius teigė, jog į "Eglės" rinkimų apylinkę buvo atvežti rinkėjai, šį incidentą aiškinasi policijos pareigūnai. "Baltosios pirštinės" iš klaipėdiečių sulaukė skambučių, jog kino teatre prieš filmų seansus ir šeštadienį, ir sekmadienį buvo rodoma kandidato į prezidentus A. Zuoko reklama.

"Vakarų ekspreso" žurnalistams apsilankius Dviračių treko rinkiminėje apylinkėje teko stebėti situaciją, kai garbaus amžiaus moteriai atėjususiai balsuoti, prasidėjo ūmūs nugaros skausmai, jai prireikė greitosios medicinos pagalbos.

"Rezultatų prognozuoti negalima"

Doc. dr. Saulius ŠILIAUSKAS, politologas, Klaipėdos universiteto dėstytojas

Rezultatai buvo iš anksto pranašaujami, ryškus favoritas, bet buvo neaišku, ar vyks antrasis rinkimų turas. Dalyvauti jame galėjo du kandidatai, laimėjo socialdemokratai. Tai nėra didžiulė staigmena, nes ši partija šiuo metu turi aukščiausius reitingus, svarbi ir ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus parama.

Dabartinė prezidentė ir kiti politikai turi rimtai pagalvoti apie kandidatą, kuris save pateikė kaip antisisteminį kandidatą - Naglį Puteikį. Jis buvo pristatomas kaip radikalus, rinkiminės kampanijos metu vykdė gana energingą politiką ir pasižymėjo gana pilkuose debatuose. Jis surinko daugiau nei 9 procentus balsų. Tai byloja apie mūsų demokratijos silpnąsias vietas, iš to gali pasimokyti kiti kandidatai.

N. Puteikis save pozicionuoja kaip atsvarą korumpuotiems, rytietiškiems politikams, deklaruoja save kaip vakarietišką, demokratišką, nes tai yra kryptis, kuria Lietuva stengiasi eiti. Jo surinkti balsai turi būti rimtas signalas visiems. Rinkėjai turi jausti, kad į jų nuomonę įsiklausoma, negalima jos numesti, kaip nutinka su referendumais, pavyzdžiui, dėl žemės pardavimo, kai į piliečių išsakytą nuomonę nekreipiama dėmesio.
Klaipėdoje pagal gautus balsus išsiskyrė Dalia Grybauskaitė, N. Puteikis ir Valdemaras Tomaševskis. Kalbant apie pastarąjį, jis nuo 2012 metų yra koalicinėje sąjungoje, vyko tarsi tautinių mažumų mobilizacija, todėl jis ir sulaukė tokio palaikymo. Kodėl už jį tiek balsavo? Jis kalbėjo apie tautinių mažumų problemas. Jos galbūt ir nėra tokios didžiulės, kaip buvo pateikiama, tačiau jos buvo tokiomis įvardinamos. Tai taip pat ženklas, kad Lietuvos politikams reikėtų suaktyvinti dėmesį tautinėms mažumoms. Lietuvių elektorato pasyvumo kontekste tautinės mažumos dabar atrodo aktyvesnės.
Pirmame ture nugalėjo D. Grybauskaitė, antrajame rinkimų ture situacija gali būti kitokia. Ne kartą yra buvę, jog pirmame ture pirmavęs kandidatas antrajame pralaimi, todėl prognozuoti, kaip gali baigtis rinkimai, negalima. Nemažai lems tai, kurį kandidatą palaikyti apsispręs likę penki kandidatai. Vis dėlto persvara, kurią turi dabartinė prezidentė, yra tokia, jog net jei susitelktų kitus kandidatus palaikę rinkėjai, ją aplenkti būtų sudėtinga. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės, palaikę vieną ar kitą kandidatą, kuris nepateko į antrąjį turą, jo paraginti puls balsuoti už nurodytą asmenį.