Analitikai: didėjančios palūkanos už valstybės skolą Lietuvą prives iki bankroto

Valdžios žingsniai, susiję su skolinimusi tarptautinėse rinkose - netinkamas pasiskolintų pinigų naudojimas, nuolat didėjančios palūkanos už skolą ir jai tvarkyti skiriamos lėšos - Lietuvą pamažu veda link finansinio bankroto, teigia finansų analitikai ir ekonomistai.

Premjeras Andrius Kubilius yra pareiškęs, kad jeigu Lietuva nemažins biudžeto deficito, tai po poros metų skolai aptarnauti bus skirta per 4 mlrd. litų iš valstybės biudžeto, tuo tarpu pajamos sudarys apie 12 mlrd. litų.

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos valstybės planuojama skola metų pabaigoje sudarys 35,89 mlrd. litų, palūkanų šiais metais bus sumokėta apie 1,6 mlrd. litų. Planuojama, kad kitais metais palūkanos sieks beveik 2 mlrd. litų, o valstybės biudžeto pajamos šiais metais sudarys 14 mlrd. litų.

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas sako, kad priklausomai nuo to, kaip skola toliau augs, palūkanų sumos taip pat gali augti. Padidėjus palūkanoms, biudžete deficito skylė dar labiau didės, kartu versdama skolintis ir keldama ir palūkanų sumą.

"Tų 1,6 mlrd. ir 14 mlrd. litų santykis jau yra daugiau kaip 10 procentų. Biudžeto pajamos vargu ar smarkiai augs. Tas palūkanų augimo santykis - 2 mlrd. kitais metais, 2,2 mlrd. litų dar kitais metais - visą laiką didės. Didėjančios palūkanos išstums kitus finansavimo poreikius, t. y., ir švietimą, ir pensijų mokėjimą. Taigi jeigu neaugs biudžeto pajamos ir tokiu mastu augs skola bei palūkanos (nes viena iš problemų yra didelės palūkanos), po kurio laiko turėsime problemą - faktiškai palūkanų augimas pralenks visų pajamų šaltinių augimą ir investuotojai kažkada paklaus: "Kiek jūs galite palaikyti skolos lygį, kaip galite sumokėti tiek palūkanų su savo biudžeto pajamomis?". Ir jeigu finansuos, skolins, tos palūkanos toliau augs didindamos deficitą, ir, galų gale, atsidursime ties klausimu, ar mums kas nors iš viso skolins", - ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje kalbėjo S. Jakeliūnas.

Anot analitiko, jeigu tokios tendencijos nesikeis ir 2011-aisiais, drąsiai galima sakyti, jog Lietuva juda link finansinio bankroto.

Valstybės bankrotą finansų analitikas apibūdino kaip eilinės obligacijų emisijos neišpirkimą, pensijų nemokėjimą pensininkams, kainų kilimą, infliaciją. Tiesa, S. Jakeliūno vertinimu, moraline ir socialine prasme Lietuva jau dabar yra bankrutavusi.

Ekonomistas profesorius Povilas Gylys tokią situaciją, kai šalis artėja link bankroto, įvertino kaip buvimą sisteminėje krizėje. Esą ši krizė pasireiškia tuo, kad visuomenei nepateikiama gera makroekonominė politika.

"Dėl to mes visomis dalimis bankrutuojame - ir biudžete, ir viešajame sektoriuje, ir verslas, norėčiau atkreipti dėmesį, nesupranta, kad tai jam atsiliepia. (...) Nėra sisteminės kalbos. Jeigu bankrutuoja švietimas, sveikatos apsauga, politika ir masiškai emigruoja žmonės, vadinasi, esame sisteminėje krizėje ir reikia galvoti sistemiškai, kaip iš jos išeiti. Prisigyvensime iki revoliucijos, kolegos", - įspėjo prof. P. Gylys.

Seimo opozicijos narys, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka teigė, jog šiuo metu valstybėje vykstantys procesai - neišvengiami, o krizės pamatai padėti per pirmąją reformą 1991-aisiais. Pasak parlamentaro, "visa reforma pradėta ne nuo kūrimo, o nuo griovimo ir dalijimo". Netinkamai padaryta, kad tuomečiai premjerai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Adolfas Šleževičius litą pririšo valiutų valdybos teisėmis. Tai leido iš savarankiškos valstybės atimti pagrindinį rinkos ekonomikos reguliavimo svertą - monetarinę politiką.

"Turėdami pinigų, juos skoliname užsieniui, rezervus laikome už 2-2,5 proc., o patys skolinamės už 9 proc. Tokios politikos, išskyrus tris Baltijos valstybes, nėra", - kalbėjo Seimo narys.

J. Veselka sakė, kad tarptautinėse rinkose skolinasi visos valstybės ir tai yra normalus ekonominis procesas, tai turi būti daroma. Tiesa, čia kyla kitas klausimas - kaip turi būti skolinamasi, kur turi panaudoti skolinti pinigai bei koks skolinimosi rezultatas. Lietuvoje tai, anot J. Veselkos, ir yra pagrindinė bėda, o šalies politikai visiškai nesirūpina valstybės ekonominiais interesais.

"Šitą skolinimąsi valdantieji labai gudriai panaudoja: esą artėja pavojus, valstybė bankrote, todėl jūs sutikite su pensijų, darbo užmokesčio mažinimu, darbo sąlygų bloginimu. Žinokite, tik kentėkite, nes kitaip vaikams skolą uždėsite", - ironizavo parlamentaras.

Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys valstybės skolinimąsi tarptautinėse rinkose palygino su šeima, nuolat imančia greituosius kreditus, kuri nesugeba išsimokėti ir vis daugiau ima kreditų. G. Rainys teigė, kad Lietuvą, kaip ir kitas šalis, skolintis privertė viešojo sektoriaus būklė, Europos deindustrializacija ir demografinė situacija. Jis atmetė teiginius, esą verslininkai netinkamai investuoja pasiskolintus pinigus, nekuria naujų darbo vietų.

Kad valstybė nebankrutuotų, reikia mažinti nedarbą ir "šešėlinę" ekonomiką, sutarė pašnekovai.

Pasak diskusijos dalyvių, nedarbas ir "šešėlinė" ekonomika valstybės biudžeto deficitą sumažintų 2-3 mlrd. litų. Naujų darbo vietų kūrimui, jų teigimu, labai pasitarnautų pakeista daugiabučių renovacijos schema, leisianti sukurti iki 50 tūkst. darbo vietų.

Be to, diskusijos metu buvo siūloma iš privačių pensijų fondų "Sodrai" sugrąžinti iš jos pervestą pinigų dalį, peržiūrėti stojimo į euro zoną strategiją, dėl kurios šiuo metu aukojama makroekonominė situacija. Galiausiai esą nepakenktų ir makroekonominis planavimas, leisiantis kontroliuoti vidaus rinką, užsienio prekybą.