Už tokį siūlymą balsavo parlamentarai Algimantas Salamakinas, Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Aurelija Stancikienė ir Darius Ulickas. „Prieš“ balsavo tik Seimo narys ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, susilaikė Agnė Bilotaitė ir Paulius Saudargas.
Taip pat nutarta, kad teorinė būsima piniginė nauda gali nekompensuoti galimos žalos aplinkai ir gyventojams, nes pasaulis ir šiandien nežino, koks iš tiesų yra skalūnų dujų paieškos, žvalgybos ir gavybos tikrasis poveikis gamtai, žmogui, kokios ekonominės ir socialinės pasekmės.
Seimo nariai pavedė Vyriausybei įvertinti JAV kompanijai „Chevron“ atstovaujančios UAB „LL investicijos“ sudarytas sutartis su Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos gyventojais, o dėl šios firmos veiklos Generalinei prokuratūrai pavesta apginti viešąjį interesą Tauragės ir Šilalės gyventojų atžvilgiu.
Lietuva - eksperimentams
Vakar „Respublikos“ paklaustas, kodėl pritarė skalūnų žvalgybai ir gavybai, aplinkos ministras V.Mazuronis teigė balsavęs tam, kad „Chevron“ galėtų už savo pinigus tiksliai pasakyti, kokių išteklių yra Lietuvos gelmėse.
„Jeigu jau taip bijome skalūnų dujų išgavimui naudojamo cheminių medžiagų mišinio, tai turėtume uždrausti ir laukuose barstyti trąšas, - svarstė žvėris bei žuvis, bet ne žmones ginantis aplinkos ministras V.Mazuronis. - Dabar labai daug kilo triukšmo dėl tų skalūnų, tačiau juk ir su pieštuku gali akį išsidurti“.
„Natūralu, kad gamtosauginiai klausimai yra keliami, bet į juos turi atsakyti kompanija „Chevron“, kuri vienintelė turi reikiamas technologijas, - P.Saudargas „Respubliką“ įtikinėjo, kad tegu išvadas apie save pateikia patys amerikiečiai. - Kadangi Lietuvoje būtų atliekami pirmieji gręžiniai, mes būtume kaip eksperimentinė vieta, tad „Chevron“ tikrai labai stengtųsi dirbti itin saugiai ir kokybiškai“.
Paklaustas, kodėl JAV verslininkai turėtų Lietuvai pardavinėti pigias dujas, P.Saudargas negalėjo įvardyti, kiek kainuos skalūnų dujos.
Bus pigiau ir tiek!
Nepriklausomybę nuo „Gazprom“ propaguojanti parlamentarė A.Bilotaitė skalūnų dujų pigumą skaičiuoja remdamasi kažkokiu Baltarusijos ekonomistu L.Zaika, kuris tvirtina, kad JAV dujos kainuoja tik 99 dolerius (apie 253 litus) už 1000 kub.m, o Lietuva „Gazprom“ atseikėja net 1390 litų. Neaišku, ar ekonomistai tiki tokia „špargalke“.
- Kodėl žmonės, kurie nori apsaugoti Lietuvą nuo toksiškų ir net radioaktyvių teršalų, kurie neišvengiami net žvalgant skalūnų dujas, šiandien yra vadinami Kremliaus, „Gazprom“ agentais? - „Respublika“ paklausė A.Bilotaitės.
- Todėl, kad taip gali kalbėti tik Rusijos interesams atstovaujantys žmonės. Mums pradėjus išgauti skalūnų dujas, „Gazprom“ neteks dalies pelno, jiems tai neapsimoka.
- Kiek kainuos Lietuvos vartotojui skalūnų dujos?
- Dabar apie tai dar sunku kalbėti, bet žinoma, kad jos bus pigesnės, nes jas juk išgausime mes patys.
- Bet juk dujos priklausys nebe mums, o užsienio firmai „Chevron“.
- O jūs manote, kad skalūnų turime atsisakyti ir pirkti toliau iš „Gazprom“. Amerikoje dujos juk atpigo.
- Kodėl amerikiečiai mums turėtų pardavinėti brangiai išgaunamas dujas pigiai - ar „Chevron“ yra labdaros organizacija?
- Žinoma, kad ne. Bet tai vis tiek bus pigiau nei iš „Gazprom“, kuris laiko monopolį.
Įtartina vakarienė
Prieštaraudamas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymui stabdyti skalūnų dujų paieškas ir gavybą, premjeras Algirdas Butkevičius vakar per Lietuvos televiziją staiga pareiškė neabejojąs, kad „Chevron“ interesai mūsų krašte nesikerta su gamtosaugininkų reikalavimais.
„Blogai, kai galutinių sprendimų priėmimo etape prasideda viešos diskusijos. Manau, šitos diskusijos turėjo prasidėti prieš metus, - teigė A.Butkevičius. - Mes, Vyriausybės nariai, esame įsitikinę, kad ten yra viskas saugu. Mums energetika yra pirmaeilis klausimas. Tačiau noriu užtikrinti, kad jokie projektai nebus įgyvendinami, jei jie kenks žmonėms ir aplinkai“.
Vakar taip pat pranešta, kad premjeras antradienio vakarą dalyvavo neformalioje vakarienėje, kurią apmokėjo investuotojų asociacija „Investors’ Forum“. A.Butkevičius šiame vakarėlyje bendravo ir su „Chevron“ atstovais ir šiems esą patarė daugiau kalbėtis su Seimo nariais.
Socialdemokratų partijos lyderio paramą skalūnų dujų žvalgams iš užsienio galima suprasti. „Respublika“ gavo Gedimino Kirkilo Vyriausybės dokumentus, kurie atskleidžia, kad vertelgoms, užsidirbantiems iš pavojingos skalūnų dujų gavybos, žalia šviesa Lietuvoje buvo uždegta dar 2003 metais.
Tuomet šioje Vyriausybėje finansų ministre dirbo ir dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, itin palaikanti skalūnų dujų verslininkus, - juos šią savaitę net priėmė asmeniškai. Gal tai tik sutapimas, tačiau kiek anksčiau, 1996-1999 metais, ji ėjo įgaliotojo ministro pareigas Lietuvos ambasadoje JAV, kur yra ir „Chevron“ būstinė.
Žemaitija už 40 000 litų
Prieš dešimtmetį, kai Ministrų kabinetas nutarimu patvirtino Naftos paieškos ir gavybos strategiją, nustatyta ir tvarka periodiškai organizuoti leidimų naudoti angliavandenilių (taip kartais moksliškai maskuojamos ir skalūnų dujos bei alyva - red. past.) išteklius naujuose plotuose konkursus.
2007 metų liepos 4 dieną Vyriausybės nutarimu UAB „LL investicijos“ gavo pirmuosius leidimus naudoti skalūnų išteklius Raseinių ir Rietavo plotuose, kurie patenka į Raseinių, Jurbarko, Kelmės, Klaipėdos, Plungės, Tauragės, Šilalės ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorijas.
Šis didelės dalies Žemaitijos, vaizdingiausių Dubysos slėnių, Nemuno baseino ir kitų nuostabių gamtos kampelių perleidimas verslininkams tik už 40 tūkst. litų konkurso mokestį rodo, kad šiandien vyksta tik imitaciniai svarstymai apie skalūnų žvalgybą.
Dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos galvos nekvaršina ir Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius, kuris „Respublikai“ tvirtino, kad vargu ar hidrauliniam uolienų plėšymui naudojamos toksiškos, alergiškos, kancerogeninės medžiagos gali būti „labai pavojingos“.
„Yra ten vienas kitas chemikalas gal ir pavojingas, bet nemanau, kad reikia labai baimintis“, - sakė J.Mockevičius. Geologijos tarnybos vadovas panašiais argumentais gynė skalūnų dujų verslininkus ir savo rašte Seimo Aplinkos apsaugos komitetui.
„Kai taip kalba Geologijos tarnybos direktorius, man kyla tikrai didelių abejonių, ar toks žmogus gali vadovauti šiai atsakingai institucijai, - piktinosi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas A.Salamakinas. - Man tos mūsų geologų išvados pasirodė labai keistos ir įtartinos, tad kviesime į darbo grupę autoritetingus Mokslų akademijos mokslininkus“.
Rašyti komentarą