Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei - 100 dienų

- Premjere, galbūt nelaukdamas Vyriausybės šimtadienio, kai laikantis nerašytos taisyklės jau galima kritikuoti Ministrų kabineto darbą, šiandien pats galėtumėte pasakyti, ką ir kodėl ne taip per šias 100 dienų padarė jūsų komanda?

- Išties ši Vyriausybė buvo pradėta labai stipriai kritikuoti dar tuomet, kai net nebuvo suformuota. Ta kritika man parodė, kad komandą reikia formuoti labai atsakingai, susitaikiau su mintimi, kad niekas mums neduos net vienos dienos atsipalaiduoti.

Šiandien esu patenkintas Vyriausybės kabinetu, nes visos ministerijos jau parengė savo strateginius planus ir juos pristatė. Kai kurių ministerijų planai yra išties labai ambicingi. Jeigu, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendins savo planą, įvyks didžiulis lūžis medicinos srityje.

Manau, kad visi ministrai atsakingai ėmėsi savo darbo, kad ir koks būtų jų partiškumas - kol kas nė viename Vyriausybės posėdyje nė vienas ministras nepasakė, kad jo partijos pozicija kokiu nors klausimu skiriasi nuo kitų. Mane tai nuteikia ypač gerai, tad aš nematau, už ką galėčiau kritikuoti šią Vyriausybę.

- Bet ar valdančiosios koalicijos partnerių santykių tvirtumas apskritai egzistuoja, nes į Vyriausybę patekę Lenkų rinkimų akcijos atstovai bando įteisinti dvikalbystę ir savo mokyklose išvengti lietuvių kalbos egzamino, Darbo partija jungiasi su „Tvarka ir teisingumu“.

- Ministrų kabinete su šiais politiniais partneriais viskas yra labai gerai - visi dirba savo darbus kaip kokios nors bendrovės akcininkai, t.y. siekiantys vieno tikslo. Kas vyksta už Vyriausybės ar ministerijos sienų - jau kitas klausimas.

Politinių partijų atstovai, ypač pirmą kartą išrinkti į Seimą, kartais imasi savarankiškų sprendimų, kurie skiriasi nuo bendros koalicijos pozicijos tik todėl, kad jie nori tokiu būdu įgyvendinti kai kuriuos rinkėjams duotus pažadus.

Kartais labai stipriai nuskamba ir kitokios mūsų politinių partnerių reakcijos į tam tikrus procesus. Po vieno valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio mūsų partneris Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis padarė pareiškimą apie tai, kas tame posėdyje apskritai nebuvo kalbama.

Man tai buvo staigmena, pasakyta tiesiai prieš televizijos kameras. Tuomet galvojau, ar tokie pareiškimai tėra galimybė pasirodyti prieš savo rinkėjus, ar tai yra tikroji partnerių pozicija, kuri nebuvo aptarta koalicijoje.

Kalbant apie lenkų partijos interesus, tarkim, švietimo srityje, reikia pripažinti, kad ypač Vilniaus krašto jaunuoliai, kurie augo nelietuviškoje aplinkoje, mokėsi nelietuviškose mokyklose, tikrai neturi vienodų galimybių su lietuviais laikyti to paties lygio egzaminų. Aš esu už vienodą egzaminų tvarką visiems, tačiau tautinėms mažumoms tikrai reikia taikyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį.

- Ar koalicijos neišardys nesutarimai euro klausimu - jūs teigiate, kad atsisakant lito nereikia atsiklausti tautos, o partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas tvirtina, kad toks referendumas būtinas?

- Lietuva yra įsipareigojusi dalyvauti vieningoje Europos Sąjungos pinigų sistemoje. Juk šiandien de facto jau ir taip turime eurą, tad kito pasirinkimo, kaip ES valiutą įsivesti galutinai, nėra.

Kai kurie žmonės aiškina, kad lietuviai važiuoja į Lenkiją pirkti pigesnės mėsos, nes mūsų šalyse yra skirtingi mokesčiai. Taip, jie yra skirtingi, bet mėsos kainą lemia tam tikromis ribomis apibrėžtas zloto kurso svyravimas, o litas yra tvirtai susietas su euro kursu.

Kas šiandien galėtų pasakyti, kokia būtų tikroji lito vertė, jeigu mes neturėtume Valiutų valdybos modelio? Aš tą laisvą lito kainą maždaug žinau, bet nenoriu to atskleisti, nes Lietuvai sukelčiau šoką.

Be to, euro įvedimas yra aiškiai įrašytas į šios Vyriausybės programą, o ją pasirašė visi koalicijos partneriai. R.Paksas išsakė savo asmeninę nuomonę, kuri, man atrodo, tėra politinė - juk artėja ir Lietuvos prezidento rinkimai.

- Ką Vyriausybė sugebėjo nuveikti per 100 dienų Lietuvoje mažinant skurdą, kuriant naujas darbo vietas?

- Galiu pasigirti tuo, kad yra parengti projektai, programos, kurios tikrai sukurs naujas darbo vietas. Jau šį mėnesį turi būti paskelbti konkursai dėl daugiabučių renovacijos darbų Ignalinoje ir Zarasuose. Tai buvo numatyta pradėti ir Visagine, bet ten kilo tam tikrų problemų.

Masinė daugiabučių renovacija, tikimės, prasidės liepos mėnesį ir manome, kad kiekvienai savivaldybei bus išdalytas tam tikras skaičius, gal po 15, renovuotinų namų. Tad darbo tikrai bus, tik bijau, kad galbūt greitai pritrūksime kvalifikuotos darbo jėgos.

- Statybininkų organizacijos senokai perspėjo, kad kvalifikuotos darbo jėgos jau trūksta, geri meistrai iškeliavo uždarbiauti svetur, tad kaip juos susigrąžinsite?

- Deja, bet su tuo sutinku. Kita vertus, kai Lietuvoje ims didėti ne tik darbo vietų skaičius, bet ir atlyginimai, pamatysime, kaip kas yra. Dar šiemet norėjome perskirstyti ES lėšas daugiau jų nukreipiant į energetikos sektorių, kuriame taip pat būtų sukurta daugiau darbo vietų.

Tačiau visi 2007-2013 metų ES finansinės perspektyvos pinigai turėjo būti perskirstyti iki šių metų rugsėjo mėnesio, o norint juos perskirstyti tarp programų, privalu kreiptis į Europos Komisiją, o joje šis procesas gali užtrukti iki pusės metų.

Nepaisant to, energetikos sektorių mes vis tiek pertvarkysime ir iš 2014-2020 metų ES finansinio laikotarpio daugiau pinigų skirsime šilumos ūkio reorganizavimui, biokuro ir kogeneracinės energijos gamybai. Ji pareikalaus naujų darbo rankų.

Naujos darbo vietos bus kuriamos ir per gyvulininkystės skatinimo programą, o mūsų ūkininkai jau supranta, kad vien augindamas grūdus toli nenuvažiuosi. Gerai, kad pernai buvo geras grūdų derlius ir juos turėjome kam parduoti, bet privalome kuo skubiau skatinti ir remti gyvulininkystės ūkio atgaivinimą.

Neseniai kalbėjausi su Kinijos ambasadoriumi, kuris patikino, kad į Lietuvą bus atsiųsti šios šalies veterinarijos specialistai, jie įvertins mūsų produkciją, kurią bus galima eksportuoti į tą milžinišką šalį.

JAV veterinarijos specialistai jau tikrino lietuviškos paukštienos kokybę, tad mums belieka tik auginti ir gaminti. Tiesa, jeigu amerikiečiai iki rudens mums neišduos atitinkamų leidimų bei licencijų, teks vykti ir kalbėtis tiesiai pačiose JAV.

Artimiausiu metu net į Malaiziją iškeliaus ir pirmasis lietuviškų pieno produktų konteineris, tad galimas daiktas, kad mūsų ūkininkai atras ir šią rinką.

- Lietuvos žemdirbiai išmokyti nieko negaminti dėl ES išmokų, didelė dalis gyvulininkystės ūkio priklauso užsieniečiams, kurie nusigriebia visą pelną, tad kaip reikia skatinti sugrįžti prie žemės darbų ir produkcijos gamybos vietos ūkininkus, kai Lietuvos parduotuvės jau užverstos ne tik lenkiška, bet ir latviška mėsa, kiaušiniais, paukštiena?

- Ankstesnė Vyriausybė buvo numačiusi pradėti paraiškų priėmimą dėl žemdirbių ankstyvojo pasitraukimo iš prekinio ūkio, t.y. gamybos. Su žemės ūkio ministru Vigilijumi Jukna jau griežtai sutarėme, kad tokių dalykų nebebus - net kalbų negali kilti. Mūsų žemdirbiai privalo gaminti produkciją, už dyką niekas pinigų nemoka.

Numatėme, kad tiesioginių išmokų daugiau gaus tie žemdirbiai, kurie užsiims ir žemdirbyste, ir gyvulininkyste. Tie, kas verčiasi tik iš žemdirbystės, nuo šiol bus mažiau finansuojami. Auginti gyvulius skatinsime ir per žemės ūkio plėtros programą.

- Ar šiandien galėtumėte konkrečiai pasakyti, kiek naujų darbo vietų bus sukurta 2013 metais?

- Specialią užimtumo programą kol kas ruošia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri skiria didelį dėmesį ir jaunimui, tad toje programoje ir pamatysime aiškius skaičius.

- Bet jauni žmonės sako, kad mieliau kurtų verslą Lietuvoje, kur ir konkurencija mažesnė nei kokioje Didžiojoje Britanijoje, tačiau bėga iš savo šalies tik todėl, kad čia neatlaiko biurokratinės aplinkos - reikalavimų surinkti begalės valdininkų parašus, leidimus, verslą kontroliuojančių valdininkų antplūdžio?

- Žinau tuos dalykus, tai yra labai blogai. Mes užsiauginome galybę kontroliuojančių ir tikrinančių aštuonkojų, kurių kai kas norėtų pristeigti ir dar daugiau. Yra aktyvių žmonių, kurie pasiūlo idėjas, o jos virsta jiems įkuriamomis atskiromis tarnybomis, institucijomis.

Džiaugiuosi, kad šis augimas bent jau yra sustabdytas - atlikome išsamią analizę, kuri parodė, kiek ir kokių institucijų yra prikurta prie kiekvienos ministerijos. Iki šių metų liepos 1-osios jau aiškiai matysime, ką naikinsime, o ką jungsime. Pripažįstu, kad milžiniškas priežiūros institucijų aparatas yra ir viena iš priežasčių, kuri stabdo verslą.

- Emigruojantys lietuviai sako, kad Tėvynę palieka ne tik dėl darbo stokos ar menko atlyginimo - žmonės bėga nuo socialinio neteisingumo, valdininkų abejingumo jų bėdoms.

- Biurokratėjimas tikrai yra labai didelis ir tai - žalinga valstybei. Kartais atrodo, kad neturintis darbo žmogus tikrai daug galėtų nuveikti, jo kompetencija atitinka valstybės tarnautojui keliamus reikalavimus, bet vos tik atėjęs į valstybės tarnybą jis iš esmės pasikeičia - galvoja vien apie save, o ne jam deleguotas funkcijas tarnauti piliečiams.

Aš tai esu patyręs savo kailiu, kai dirbau susisiekimo ministru. Pas mus buvo vienas tarnautojas, kuris darbo metu akivaizdžiai rūpinosi tik savo interesais. Kviečiausi, kalbėjausi su žmogumi, o jam buvo vis vien. Net liepiau rašyti pareiškimą ir eiti iš darbo, o jis tiesiog atkirto, kad su savo pareigomis susitvarko. Taip ir nesugebėjau jo iškrapštyti iš šiltos darbo vietos, nes atėjo Seimo rinkimai, pasikeitė valdžia.

Kalbant apie veltėdžių valymą iš valstybės tarnybos, reikia pasakyti, kad ir neužmerkiant akių demokratijai dabar yra visos galimybės atleisti iš pareigų nieko neveikiančius ar kenkiančius. Bet tai - kiekvienos žinybos vadovo reikalas. Vadovas privalo reikalauti iš pavaldinių ir atsakomybės, ir darbo rezultatų, nustatyti jiems pavestų užduočių atlikimo terminus ir t.t.

Bet yra ir tokių vadovų, kurie jauniems, energingiems pavaldiniams kaip tik sudaro tokias darbo sąlygas, kad šie negalėtų savęs atskleisti, siekti aukštesnių rezultatų, t.y. nesudarytų grėsmės paties vadovo karjerai. Apie tai negalima tylėti, tai būtina kuo greičiau atskleisti, apnuoginti.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"