Akmenims reikia legendos

Vakar Uosto direkcija, sukvietusi įvairių institucijų atstovus, prisipažino, kad jai gaila skaldyti ir buitiniams tikslams naudoti akmenis, kurių ištraukimas iš uosto akvatorijos dugno kainavo milijonus litų.

Per kelerius metus iš uosto akvatorijos iškeltų akmenų krūva dabar yra sukrauta Smiltynėje ant kranto, šalia laivų kapinių.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, geografijos mokslų daktaro, gal tie akmenys ir neturi didelės mokslinės vertės, tačiau atspindi tam tikrus uosto raidos etapus, o dar turint omenyje, kaip brangiai kainavo, būtų nuodėmė jų nepanaudoti tinkamai. Jie galėtų tapti atrakcija - pavyzdžiui, kaip Ventspilio uosto krantinėse stovinčios karvių skulptūros.

Didžiausias galvosūkis - kur tie akmenys turėtų būti suvežti ir kaip eksponuojami. Viena aišku - iš Klaipėdos jie neturėtų iškeliauti, nes, pavyzdžiui, Karklėje Klaipėdos uosto dugno akmenys prarastų dalį savo vertės. Pasak uosto vadovo, ekspozicijai įrengti reikėtų apie 1 ha žemės, ir nesitikima, kad kas nors pasiūlytų privatų sklypą.

Buvo siūlomos vietos prie delfinariumo, neatmetama galimybė, kad toje didelėje akmenų, kurių kiekvienas yra sunumeruotas, krūvoje atsiras koks nors puntukas, kurį būtų galima pastatyti kad ir Danės upės krantinėje.

Vakarykštėje diskusijoje buvo pasikeista daugybe idėjų, kur tuos akmenis būtų galima panaudoti - ir paminklo žuvusiems Lietuvos jūrininkams bei laivams postamentui, ir Šventosios uosto molui statyti, ir panaudoti Klaipėdos pilies statybai. Bene labiausiai tinkamos vietos vakar pasirodė keliukas, nuo Kopgalio užkardos vedantis pietinio molo link, arba skulptorių aikštelė Smiltynėje, vadinamoji simpoziumų vieta, kurioje jau yra akmenų ir netgi pradėtų statyti skulptūrų.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sakė, jog esant reikalui atsirastų vietos akmenims ir muziejaus teritorijoje. Tačiau, jos teigimu, vien tik pastatytas akmuo, kad ir su užrašu, iš kur jis atsirado, dar netaps traukos objektu - reikia kurti legendą. Tuo turi pasirūpinti ir menininkai, ir muziejininkai. Manoma, kad į šį projektą turėtų būti įtraukti ir kraštovaizdžio specialistai. Tikimasi, kad ką nors pasiūlys ir miestiečiai.

Kol kas, kol neparinkta vieta, tam projektui ir toliau diriguos Uosto direkcija, o paskui jo iniciatore gali tapti, pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Informacija

Vieno didelio akmens, kurio skersmuo - apie pusantro metro, iškėlimas Uosto direkcijai kainavo 14 tūkst. Lt, mažesnio - 7 tūkst. litų.

Dabar akmenų iškėlimo kainos šiek tiek sumažėjo ir siekia 5-8 tūkst. Lt.

Iš viso šiuo metu yra iškelta apie 1500 akmenų.

Dalia BIKAUSKAITĖ